Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 220 510 straipsnių Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Šimpanzės patinas Kibalės nacionaliniame parke,  Uganda Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Vilniaus generalgubernatorius V. Nazimovas, Karolio Rypinskio litografija, XIX a. 1861 metų Vilniaus žudynės – Rusijos imperijos administracijos ir kariuomenės susidorojimas su vilniečių demonstracija, įvykęs 1861 m. rugpjūčio 6 d. (rugpjūčio 18 d. pagal Grigaliaus kalendorių). Šie įvykiai buvo dalis patriotinių demonstracijų bangos, apėmusios Kongreso Lenkijos karalystės teritoriją. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos, kurios 1861 metų pavasarį Varšuvoje baigėsi žmonių aukomis. Po tragiškų Varšuvos įvykių patriotinis pakilimas apėmė ir Lietuvą. Lietuvoje prasidėjusių manifestacijų tikslas buvo pademonstruoti užuojautą lenkams, istorinę bei dvasinę sąjungą su Lenkijos Karalyste ir palaikyti bendros valstybės atkūrimo siekį. Šaltiniuose 1861–1862 m. paminėtų patriotinių giedojimų atvejų vien tik Vilniaus bažnyčiose užfiksuota 237 atvejai. 1861 m. rugpjūčio 18 d. į pamaldas Vilniuje prie Aušros vartų susirinko didžiulė minia miesto gyventojų, kurie laukė eisenos, turėjusios atvykti iš Varšuvos. Tokios eisenos nebuvo, tačiau nepavyko nustatyti gandų apie jos buvimą šaltinio, istorikai neatmeta ir rusų policijos provokacijos versijos. Pasibaigus pamaldoms, minia sugiedojo giesmę „Dieve, saugok Lenkiją“ (lenk. Boże, coś Polskę) ir išėjo pasitikti tariamai artėjančios eisenos. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

gruodžio 24 d. įvykiai Lietuvoje 1905 − Vilniuje prasidėjo savaitę trukęs visuotinis politinis streikas. 1989 − SSSR liaudies deputatų suvažiavimas, remdamasis Aleksandro Jakovlevo komisijos išvadomis, pripažino Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“. 2001 − violončelininką Vytautą Sondeckį JAV klasikinės muzikos radijo stotis KDFC paskelbė vienu iš 30-ies geriausių jaunųjų pasaulio atlikėjų. Pasaulyje 1790 − Aleksandro Suvorovo vadovaujami rusų kariai užėmė turkų tvirtovę Izmailą. Ši diena Rusijoje – valstybinė šventė. 1865 − JAV Tenesio valstijoje šeši Konfederacijos pusės JAV pilietinio karo veteranai įkūrė Kukluksklano organizaciją. 1906 − kanadietis Redžinaldas Fezendenas pirmą kartą pasaulyje per radiją transliavo muziką. 1953 − Naujojoje Zelandijoje įvyko Tangivai katastrofa: keleiviniam traukiniui, važiavusiam iš Velingtono į Oklandą, nukritus į Vangaehu upę, žuvo 151 žmogus. 1995 − tūkstančiai palestiniečių susirinko Betliejaus Prakartėlės aikštėje švęsti pirmųjų Kalėdų po 28 metus trukusios Izraelio okupacijos (nuo Šešių dienų karo). Keisti

Savaitės iniciatyva SARS-CoV-2 virusas COVID-19 vakcina arba SARS-CoV-2 vakcina (liet. SŪRS-CoV-2 vakcina) – vakcina prieš SARS-CoV-2 virusą, COVID-19 ligos sukėlėją. Pirmoji vakcina buvo registruota Rusijoje 2020 metų rugpjūtį, keliasdešimt vakcinos prototipų yra bandymų stadijoje. 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių. Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms SARS (liet. SŪRS) ir MERS (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso genomas (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų. Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje. 2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą Ad5-nCoV. Ja skiepijami tik kareiviai. 2020 m. rugpjūčio mėnesį masiniam naudojimui buvo patvirtinta antroji, Rusijos sukurta vakcina (Sputnik V arba Gam-COVID-Vac). Nors kitų šalių mokslininkai ir abejojo, ar ši vakcina deramai išbandyta (nebuvo paskelbta straipsnių apie jos klinikinius bandymus), Rusija jau ruošėsi pagaminti ne mažiau kaip 500 milijonus dozių vakcinos penkiose valstybėse. Rugpjūčio pabaigoje naudojimui (tik didelės rizikos grupėms skiepyti) buvo patvirtinta trečioji, Kinijos firmoje Sinovac sukurta vakcina CoronaVac. Tai labiau klasikinė vakcina, pagaminta iš dirbtinai augintų virusų kurie paskui užmušami (inaktyvuojami). Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui Pfizer/BioNTech vakciną, gruodžio 30 d. buvo patvirtinta AstraZeneca vakcina. Sausio 6 d. buvo patvirtinta Moderna vakcina. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvejams. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra likime sveiki ir saugūs. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Gruodžio 24 d. Šiaurės vakarų Turkijoje gamykloje įvykus sprogimui, žuvo 12 žmonių, dar 3 sužeisti.[1] Gruodžio 23 d. Jeruzalėje per gaisrą sužeisti 39 žmonės, 3 iš jų sunkiai.[2] Gruodžio 22 d. Serbijos sostinėje Belgrade dešimtys tūkstančių žmonių protestavo dėl mirtinos nelaimės geležinkelio stotyje.[3] Gruodžio 21 d. Albanija pranešė bent metams užblokuosianti socialinį tinklą „TikTok“.[4] Gruodžio 20 d. Vokietijoje, Magdeburgo mieste, automobiliui rėžusis į žmones, 2 žmonės žuvo, sužeisti 68.[5] Gruodžio 20 d. Kroatijos sostinėje Zagrebe per išpuolį peiliu pradinėje mokykloje žuvo mokinė, penki mokiniai ir mokytoja sužeisti.[6] Gruodžio 19 d. Separatistinės Abchazijos parlamente nušautas parlamentaras, dar vienas sužeistas.[7] Gruodžio 17 d. Vanuatu sukrėtė 7,3 balo stiprumo žemės drebėjimas.[8] Gruodžio 14 d. Pietų Korėjos parlamentas nubalsavo už apkaltą prezidentui Yoon Suk Yeol.[9] Gruodžio 13 d. Prancūzijos premjeru paskirtas François Bayrou.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga