Content-Length: 111068 | pFad | http://lt.wikipedia.org/wiki/#cite_ref-almis.sritis.lt_7-1

Vikipedija Pereiti prie turinio

Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
220 708 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Vaidinimas Japonų kultūros institute Kelne

Kumi odoris (jap. 組踊 = Kumiodori, okinavų kalba: kumi-udui) – Japonijos teatrinio meno, šokio ir muzikos tradicija, paplitusi Riūkiū salose (Okinavos prefektūra). Pavadinimas pažodžiui reiškia „trupės šokis“. Tai – viena iš Riūkiū kultūrą reprezentuojančių meno formų, išlikusi iki mūsų dienų. 2010 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Nuo 2015 m. Okinavos prefektūroje rugsėjo 3 yra švenčiama kaip kumi odorio diena.

Pirmasis šio teatro vaidinimas įvyko 1719 m., ir jo kūrėju laikomas Riūkiū karalystės rūmų dvariškis Tamagusuku Čiokunas (jap. 玉城朝薫 = Tamagusuku Chōkun, 1684–1734). Oficialus jo titulas buvo „šokių komisaras“ (jap. 組奉行 = odori-bugyō). Jis buvo atsakingas už diplomatinių svečių iš Čingų Kinijos linksminimą muzika ir šokiais. Nors nuo XVII a. pradžios Riūkiū karalystė mokėjo duoklę Sacumos domenui, nuo XIV a. ji išlaikė duoklinius ryšius ir su Kinija, su kuria reguliariai keisdavosi misijomis. Pasiuntiniai iš Kinijos praleisdavo Riūkiū sostinėje Nahoje keturis mėnesius (nuo birželio iki rugsėjo pabaigos). Jų užėmimui buvo sukurtas sudėtingas protokolas ukvanšin (jap. 御冠船 = Okansen, okinavų kalba: ukwanshin), pagal kurį buvo rengiamos mažosios ir didžiosios puotos, jas lydėdavo muzikiniai pasirodymai.

Tamagusuku Čiokunas iki tapdamas komisaru ne vieną kartą lankėsi Japonijos sostinėje Edo, iš kur parsivežė daug naujų idėjų, kaip turėtų atrodyti pasirodymai garbingiems svečiams. Derindamas japoniško no, kabukio ir kiogeno tradicijas su Riūkiū šokiais bei kiniška Pekino opera, jis sukūrė naują teatrinę tradiciją kumi odorį. Jis pats parašė pirmuosius kūrinius, kurie suvaidinti rūmuose.

Daugiau...

sausio 13 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

  • 1559Elžbieta I karūnuota Anglijos karaliene.
  • 1953 − naujienų agentūra TASS paskelbė, kad Tarybų Sąjungoje suimti devyni „gydytojai teroristai“, kurie, klastodami diagnozes bei išrašydami kenksmingus vaistus, siekė Politbiuro narių mirties.
  • 1999 − netikėtai devalvavusi savo nacionalinę valiutą Brazilija sukėlė sumaištį tarptautinėse finansų rinkose.
Savaitės iniciatyva

Nusikaltimas ir bausmė (rus. Преступление и наказание) – vienas žymiausių rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romanų. Pirmą kartą publikuotas žurnale „Rusijos Pranešėjas“, o 1866 m. išleista knyga. Kartu su Levo Tolstojaus „Karas ir Taika“, šis kūrinys yra laikomas rusų literatūros šedevru. Kūrinyje gvildenamos filosofinės, socialinės problemos, keliama nusikaltimo priežastis ir reikšmė.

„Nusikaltimą ir bausmę“ Dostojevskis pradėjo rašyti 1865 m. vasarą. Jis turėjo finansinių problemų, todėl pasirašė paramos sutartį su F. Stelovskiu. Autorius planavo kūrinį pavadinti „Girtuoklėliai“, kadangi kūrinyje nemažai dėmesio skiriama neblaivių žmonių elgesiui ir psichologijai. Vėliau norėjo pavadinti „Psichologinė nusikaltimo reikšmė“ (savo straipsnio, įkvėpusio kūrinį, pavadinimu), tačiau vėliau parinko taiklų pavadinimą „Nusikaltimas ir bausmė“.

Romaną sudaro 6 dalys ir epilogas. Dalys suskirstytos į skyrius. Pastebėtina tai, kad romanas lyg suskilęs (kaip pagrindinis veikėjas) į dvi puses: pirmoji (1, 2 ir pusė 3 dalies) – nusikaltimas; antroji (dalis 3 dalies, 4, 5 ir 6 dalys) – bausmė. Pats epilogas – reali bausmė, tačiau joje pagrindinis veikėjas išsivaduoja iš savo paties psichologinio apsėdimo. Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Literatūros klasika.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga










ApplySandwichStrip

pFad - (p)hone/(F)rame/(a)nonymizer/(d)eclutterfier!      Saves Data!


--- a PPN by Garber Painting Akron. With Image Size Reduction included!

Fetched URL: http://lt.wikipedia.org/wiki/#cite_ref-almis.sritis.lt_7-1

Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy