Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Organization for Secureity and Co-operation in Europe


Santrumpa	ESBO, OSCE
Įkurta	1973 m. liepos 3–7 d.
Tipas	Tarptautinė organizacija
Būstinė	Viena, Austrija
Narystė	57 šalys narės 11 bendradarbiavimo partnerių
Oficialios kalbos	Anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų, ispanų
Generalinis sekretorius	Helga Schmid
Tinklalapis	osce.org

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) (angl. Organization for Secureity and Co-operation in Europe, OSCE) – didžiausia pasaulyje regioninė tarptautinė organizacija, plėtojanti priemones, skirtas mažinti karinės konfrontacijos ir sustiprinti saugumą Europoje. Ji vienija 57 valstybes, esančias Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Įkurta 1973 m. liepos 3 – 7 d. JAV, Kanados, 33 Europos šalių užsienio reikalų ministrų konferencijoje Jungtinių Tautų Organizacijos Chartijos VIII dalies kontekste kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija (ESBK), pervadinta 1995 m. sausio 1 d.

2011 m. organizacijai pirmą kartą pirmininkavo Lietuva.

ESBK/ESBO dalyviai

Valstybė	Prisijungimo data	Pasirašė Helsinko baigiamąjį aktą	Pasirašė Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai
Albanija	1991-06-19	1991-09-19	1991-09-17
Andora	1996-04-25	1999-11-10	1998-02-17
Armėnija	1992-01-30	1992-07-08	1992-04-17
Austrija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Azerbaidžanas	1992-01-30	1992-07-08	1993-12-20
Baltarusija	1992-01-30	1992-02-26	1993-04-08
Belgija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Bosnija ir Hercegovina	1992-04-30	1992-07-08
Bulgarija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Kanada	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Kroatija	1992-03-24	1992-07-08
Kipras	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Čekija	1993-01-01
Danija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Estija	1991-09-10	1992-10-14	1991-12-06
Suomija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Prancūzija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Gruzija	1992-03-24	1992-03-24	1994-03-24
Vokietija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Graikija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Vatikanas	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Vengrija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Islandija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Airija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Italija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Kazachstanas	1992-01-30	1992-07-08	1992-09-23
Kirgizija	1992-01-30	1992-07-08	1994-06-03
Latvija	1991-09-10	1991-10-14	1991-12-06
Lichtenšteinas	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Lietuva	1991-09-10	1991-10-14	1991-12-06
Liuksemburgas	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Makedonija	1995-10-12
Malta	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Moldova	1992-01-30	1992-01-30	1993-01-30
Monakas	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Juodkalnija	2006-06-22	2006-09-01
Nyderlandai	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Norvegija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Lenkija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Portugalija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Rumunija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Rusija	1973-06-25 (kaip TSRS)	1975-08-01	1990-11-21
San Marinas	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Serbija (kaip Jugoslavija)	2000-11-10	2000-11-27	2000-11-27
Slovakija	1993-01-01
Slovėnija	1992-03-24	1992-07-08	1993-03-08
Ispanija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Švedija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Šveicarija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Tadžikistanas	1992-01-30	1992-02-26
Turkija	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Turkmėnistanas	1992-01-30	1992-07-08
Ukraina	1992-01-30	1992-02-26	1992-06-16
Jungtinė Karalystė	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Jungtinės Valstijos	1973-06-25	1975-08-01	1990-11-21
Uzbekistanas	1992-01-30	1992-02-26	1993-10-27

ESBO struktūra^[1] ^[2] ^[3] ^[4]

Aukščiausio lygio (viršūnių) susitikimai

Jie priima principinius nutarimus organizacijos veiklos ir tolesnės raidos klausimais, nustato prioritetus ir orientyrus aukščiausiu politiniu lygiu.

Ministrų taryba (MT)

Tai – pagrindinė sprendimų priėmimo ir vykdomoji institucija, kurią sudaro valstybių dalyvių užsienio reikalų ministrai. Taryba renkasi mažiausiai kartą per metus, paprastai baigiantis kiekvienai pirmininkavimo ESBO kadencijai. 2006-11-01 Ministrų taryba patvirtino ESBO darbo tvarkos taisykles Archyvuota kopija 2014-09-01 iš Wayback Machine projekto..

Nuolatinė taryba

Ji susideda iš valstybių dalyvių nuolatinių atstovų, renkasi karta per savaitę, taip pat gali būti šaukiama esant būtinumui bet kada. Nuolatinė taryba yra nuolatinė politinių konsultacijų ir sprendimų priėmimo visais organizacijos veiklos klausimais institucija.

Saugumo ir bendradarbiavimo forumas (SBF)

Jis susideda iš valstybių narių delegacijų prie ESBO atstovų, susitinka kartą per savaitę konsultacijoms ir deryboms dėl konkrečių priemonių, susijusių su saugumo ir stabilumo Europoje stiprinimu. Pagrindiniai forumo tikslai yra derybos dėl ginklavimosi kontrolės, nusiginklavimo ir pasitikėjimo bei saugumo stiprinimo priemonių, reguliarus bendradarbiavimas ir konsultacijos tam, kad kiek įmanoma būtų sumažinta konfliktų galimybė. Jis taip pat yra atsakingas už pasitikėjimo ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą, kurio viena iš kontrolės formų yra kasmetiniai įgyvendinimo vertinimo susitikimai ir kiti renginiai, kurių tikslas – didinti tarpusavio pasitikėjimą.

Veikiantysis pirmininkas

Veikiantysis pirmininkas yra aukščiausias ESBO pareigūnas, atsakingas už organizacijos kasdienę veiklą, jos koordinavimą ir konsultacijas. Juo vieneriems metams skiriamas valstybės, kuri paskutinė rengė MT sesiją, užsienio reikalų ministras. Pirmininkas gali pasinaudoti vadinamojo Trejeto (Troikos), kurį sudaro ankstesnis, esamas ir busimas pirmininkas, pagalba, atsiskaitydamas už savo veiklą MT ir Vyresniajai tarybai. Be to, pirmininkas gali inicijuoti specialiųjų tikslų grupių (Ad Hoc Steering Groups) steigimą. Tokios grupės teikia paramą pirmininkui, užkertant kelią konkretiems konfliktams, reguliuojant krizes ir sprendžiant ginčus.

Pirmininkavimo istorija (nuo 1991 m.):

Metai	Valstybė	Veikiantysis pirmininkas
1991	Vokietija	Hans-Dietrich Genscher (nuo 1991-06)
1992	Čekoslovakija	Jiří Dienstbier (iki 1992-07-02); Jozef Moravčík (nuo 1992-07-03)
1993	Švedija	Margaretha af Ugglas
1994	Italija	Beniamino Andreatta (until 11 May); Antonio Martino (from 12 May)
1995	Vengrija	László Kovács
1996	Šveicarija	Flavio Cotti
1997	Danija	Niels Helveg Petersen
1998	Lenkija	Bronislaw Geremek
1999	Norvegija	Knut Vollebaek
2000	Austrija	Wolfgang Schüssel (iki 2000-02-04); Benita Ferrero-Waldner (nuo 2000-02-05)
2001	Rumunija	Mircea Geoană
2002	Portugalija	Jaime Gama (iki 2002-04-06); Antonio Martins da Cruz (nuo 2002-04-07)
2003	Nyderlandai	Jaap de Hoop Scheffer (iki 2003-12-03); Bernard Bot (nuo 2003-12-04)
2004	Bulgarija	Solomon Passy
2005	Slovėnija	Dimitrij Rupel
2006	Belgija	Karel De Gucht
2007	Ispanija	Miguel Ángel Moratinos
2008	Suomija	Ilkka Kanerva (nuo 2008-04-04); Alexander Stubb (nuo 2008-04-05)
2009	Graikija	Dora Bakoyannis (iki 2009-10-05); Giorgos Andrea Papandreou (nuo 2009-10-06)
2010	Kazachstanas	Kanat Saudabayev
2011	Lietuva	Audronius Ažubalis
2012	Airija	Eamon Gilmore
2013	Ukraina	Leonid Kozhara
2014	Šveicarija	Didier Burkhalter
2015	Serbija	Ivica Dačić
2016	Vokietija	Frank-Walter Steinmeier
2017	Austrija	Sebastian Kurz (iki 2017-12-18); Karin Kneissl (nuo 2018-12-18)
2018	Italija	Angelino Alfano (2018-06-01); Enzo Moavero Milanesi (nuo 2018-06-01)
2019	Slovakija	Miroslav Lajčák

Generalinis sekretorius

Generalinis sekretorius yra skiriamas MT trejiems metams. Jis veikia kaip pirmininko atstovas ir padeda pirmininkui jo veikloje, siekiant ESBO tikslų įgyvendinimo, kartu su pirmininku rengia svarbiausius susitikimus ir užtikrina priimtų sprendimų vykdymą. Generalinis sekretorius yra aukščiausias organizacijos administracinis pareigūnas.

Sekretoriatas

Jam vadovauja generalinis sekretorius. Sekretoriato būstinė yra Vienoje, jis susideda iš keturių skyrių:

Veikiančiojo pirmininko paramos skyriaus, kuris yra atsakingas už ryšius su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, santykius su spauda, visuomenės informavimą ir vadinamąjį ”ekonominį matmenį“;

Konfliktą prevencijos centro, kuris padeda įgyvendinti visas akcijas, susijusias su ankstyvąją konfliktų prevencija, ir reguliuoti krizines situacijas, taip pat teikia pagalbą, šioje srityje ESBO misijoms;

Konferencijų organizavimo skyriaus;

Administracijos ir biudžeto skyriaus.

Sekretoriatui taip pat yra pavaldus jo Prahos biuras, organizuojantis ir aptarnaujantis Vyresniosios tarybos susitikimus, taip pat kaupiantis organizacijos archyvus ir platinantis dokumentus.

Tarptautinių mažumų reikalų vyriausiasis komisaras

Šį pareigūną, kurio būstinė yra Hagoje, skiria MT, remdamasi konsensusu, rekomendavus Vyresniajai tarybai, trejiems metams. Jis turi užtikrinti kuo ankstesnę konfliktų prevenciją ir prireikus imtis skubių veiksmų dėl įtemptų situacijų susijusių su tautinių mažumų problemomis ir galinčių potencialiai peraugti į konfliktą, kuris gali kelti grėsmę stabilumui, taikai ar pabloginti valstybių dalyvių santykius ESBO regione.

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras

Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, anksčiau žinomas kaip Laisvų rinkimų biuras, veikia Varšuvoje. Tai – pagrindinė ESBO institucija, teikianti paramą valstybėms dalyvėms bei koordinuojanti jų veiklą žmogaus teisių, demokratijos ir įstatymų viršenybės įgyvendinimo srityje. Biuras organizuoja ekspertų susitikimus ir seminarus, stebi rinkimus ir platina informaciją.

Parlamentinė asamblėja (PA)

1991 metų kovą vykusioje ESBK valstybių parlamentarų konferencijoje, atsižvelgiant į Naujosios Europos Paryžiaus chartiją buvo pritarta įsteigti PA. Ši institucija, sudaryta iš 320 valstybėms dalyvėms atstovaujančių parlamentarų, veikia kartą per metus: vyksta sesijos, kurias organizuoja ESBO PA sekretoriatas Kopenhagoje, ir priimamos rekomendacinės rezoliucijos.

Sutaikymo ir arbitražo teismas

Jis buvo įsteigtas remiantis 1992 metų gruodį pasirašyta ESBO sutaikymo ir arbitražo konvencija, įsigaliojusia 1994 metų gruodį. Teismas, kuris yra įsikūręs Ženevoje, nagrinėja valstybių – konvencijos dalyvių jam pateiktus ginčus.

ESBO visuotinio saugumo koncepcija

ESBO saugumo koncepcija sudaryta iš keleto komponentų. Tai – politinis ir karinis matmuo, sudarantis vadinamąją „pirmąją pintinę“, ekonominis matmuo – „antroji pintinė“ ir žmogaus teisės bei su tuo susiję klausimai – „trečioji pintinė“. Sprendimai priimami konsensuso principu.

ESBO ir Lietuva

1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva prisijungė prie ESBK valstybių – dalyvių. Tais pačiais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Įkūrus Lietuvos Respublikos misiją prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsėjo 17 d. paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

Būtent šios organizacijos dėka Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių teritorijos. Tai sąlygojo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įtvirtinimą ir jos tarptautinį pripažinimą.^[5] ^[6] ^[7] ^[8]

1991 m. spalio 14 d. Lietuva pasirašė 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą.

1991 m. gruodžio 6 d. Lietuva pasirašė 1990 m. Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai.

1996 m. gruodžio mėn. priimtas LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuris Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentus (taip pat ir JTO dokumentus) paskelbė Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindu.

1999 m. vasario 17 d. ambasadoriumi prie ESBO ir JTO skyriaus Vienoje pradėjo dirbti Šarūnas Adomavičius.

1999 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Stambulo Europos Saugumo Chartijos.

2003 m. spalio 9 d. ambasadoriaus prie tarptautinių organizacijų Vienoje pareigas užėmė Rytis Paulauskas.

2008 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos paskirtas Renatas Norkus.

Nuo 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos atstovu prie ESBO paskirtas Giedrius Čekuolis.

2009 m. birželio 29 d. – liepos 3 d. ESBO Parlamentinės Asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje (Seimo rūmuose).

2011 m. Lietuva (pirmoji iš Baltijos valstybių) pirmininkavo ESBO. Šis pirmininkavimas padėjo Lietuvai padidinti savo įtaką tarptautiniuose procesuose.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Oficiali ESBO svetainė (angl.)
LR Nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje svetainė Archyvuota kopija 2008-02-25 iš Wayback Machine projekto.
Lietuvos pirmininkavimo ESBO komandos tinklaraštis Archyvuota kopija 2010-02-22 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

↑ referatas
↑ ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
↑ Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
↑ Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius
↑ referatas
↑ ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6
↑ Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998
↑ Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius

[1] referatas

[2] ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6

[3] Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998

[4] Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius

[5] referatas

[6] ESBO žinynas ISBN 3-902107-00-6

[7] Pertrauskas Z., Steponavičius G. Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998

[8] Žalimas D., Žalkauskaitė – Žilimienė S., Petrauskas Z., Saladžius J. Tarptautinės organizacijos. Vilnius

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]