Lietuvos komunistų partija (TSKP)
Lietuvos komunistų partija ant Tarybų Sąjungos komunistų partijos platformos | |
 | |
| Lyderis | Mykolas Burokevičius |
|---|---|
| Įkurta | 1918 m. (kaip Lietuvos komunistų partija) 1989 m. gruodžio 20 d. (kaip LKP (TSKP)) |
| Panaikinta | 1991 m. |
| Būstinė | Vilnius |
| Narių skaičius | 35000 (1990 m.)[1] |
| Politinė ideologija | Marksizmas-leninizmas, Komunizmas |
Lietuvos komunistų partija ant Tarybų Sąjungos komunistų partijos platformos (sutr. LKP (TSKP), šnek. platformininkai) – Lietuvos TSR politinė partija, Lietuvos komunistų partijos (LKP) atšaka, sudaryta 1989 m. iš LKP atsiskyrimui nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) nepritarusių LKP narių. Ši prosovietinė partija laikė save LKP tąsa, kovojančia už Lietuvos TSR išlikimą Tarybų Sąjungoje. LKP (TSKP) buvo pripažįstama TSKP, turėjo Tarybinės kariuomenės ir OMON palaikymą. Šių jėgų remiami partijos nariai 1991 m. organizavo perversmą, tačiau po Rugpjūčio pučo pralaimėjimo Maskvoje išsislapstė. 1991 m. rugpjūčio 22–23 LKP (TSKP) buvo uždrausta.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
LKP XX suvažiavimo metu, 1989 m. gruodžio 20 d. LKP nariai rezultatu 1033 prieš 160 nubalsavo už partijos atsiskyrimą nuo TSKP. Su atsiskyrimu nesutikę LKP nariai tos pačios dienos vakarą paskelbė liekantys TSKP ištikima LKP, ir suorganizavo partinę konferenciją.[3] Konferencijos metu išrinktas Laikinasis LKP (TSKP) Centro komitetas (CK, 58 nariai), jo sekretoriatas, biuras ir revizijos komisija. Taip pat nutarta įsteigti partijos laikraštį, organizuoti televizijos ir radijo laidas.[4]
1990 m. vasario 5-7 d. vykęs TSKP CK plenumas pasmerkė LKP atsiskyrimą nuo TSKP ir įsakė TSKP CK Politbiurui suteikti visą reikiamą materialinę ir finansinę pagalbą LKP (TSKP). Tačiau savarankiškos LKP nariams buvo palikta galimybė atšaukti LKP XX suvažiavimo nutarimus ir kartu su LKP (TSKP) nariais siųsti delegatus į TSKP XXVIII suvažiavimą.[5] Vasario-balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose į LTSR Aukščiausiąją Tarybą gavo 7 mandatus.
LKP (TSKP) organizavo mitingus prieš Lietuvos nepriklausomybę, platino atsišaukimus, galimai klastojo valdžia nepatenkintų Lietuvos piliečių telegramas Maskvai.
1991 m. rugpjūčio 22–23 LKP (TSKP) buvo uždrausta.[2] Rugpjūčio 23 d. jos nariai Mykolas Burokevičius, Algimantas Naudžiūnas ir Juozas Kuolelis šarvuočiais pergabenti iš LKP (TSKP) Centro komiteto rūmų į Šiaurės miestelį.[6]
Vadovybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išrinkta 1989 m. gruodžio 20 d.[4]
Laikinasis Centro komiteto sekretoriatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pirmasis sekretorius – Mykolas Burokevičius
- Antrasis sekretorius – Vladislavas Švedas
- Trečiasis sekretorius – Vytautas Kardamavičius
- Sekretorius – Juozas Kuolelis
Laikinasis Centro komiteto biuras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oktiabris Burdenka
- V. Antonovas
- Č. Visockis
- Jonas Gureckas
- Juozas Jermalavičius
- A. Kulakovas
- P. Staškūnas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Liekis (1996). LKP agonijos kronika I (PDF). Lietuvos mokslas. pp. 282–291. Nuoroda tikrinta 2019-12-10.
- ↑ 2,0 2,1 Rugpjūčio pučas
- ↑ Algimantas Liekis (1996). LKP agonijos kronika I (PDF). Lietuvos mokslas. pp. 53–58. Nuoroda tikrinta 2019-12-10.
- ↑ 4,0 4,1 Algimantas Liekis (1996). LKP agonijos kronika I (PDF). Lietuvos mokslas. pp. 247–254. Nuoroda tikrinta 2019-12-10.
- ↑ Algimantas Liekis (1996). LKP agonijos kronika I (PDF). Lietuvos mokslas. pp. 256–259. Nuoroda tikrinta 2019-12-10.
- ↑ Algirdas Mikoliūnas; Leonardas Valaitis (1991-08-29). „Jie išvyko...“. Vakarinės naujienos: 1.