Rogē
Rogē (luotīnėškā: Secale cereale) īr tuokis javs, katros muokslėškā prigol prī varpėniu augalū (Poaceae) šeimuos.
Paprastā rogē būn žėimkentē – anūs pasiej ėš rodenė, anėi jėm kaltėis, paskūm anus ožsning, bet ėš pavasarė anėi apent ėšlaid sava žuolė ė lėg vasaras pabonguos nunuokst. Ožaug rogē 60-200 cm aukštoma, lapā būn siauri, ėšėlgi. Vasaras pradiuo rogē plaukst, tas ī, jėm lēstė varpas. Paskom tas varpas žīdia, vuo vasaras pabonguo nunuokėn grūdus.
Radas rogē ėš Artėmūju Rītū kap kvėitiū ė mėižiu pėktžuolė, bet rasiet prīš 10-12 tūkstontiu metu kor tās Mažuojuo Azėjuo pradietė augintė kap javā.
Rītū ė Vėdorė Euruopuo rogē palėka vėino ėš patiu svarbiūju javū. Omžius ė žemaitē sava gīvenėma taikė prī rogė gīvenėma, ba ėš rogė grūdū liuob keps douna, taisīs gėra, ė da šmuota vairiu jiediu. Palē rogė pjūtėis čiesa palėka mienėsė vards „rogpjūtis“, vuo palē siejė – „siejė“. Ka rogē žėimkentē ī, ta saka, ka tas ī „rogė mūka“. Rogiū augėnėms senuobie bova dėdlē švėnts dākts: siejont aba pjaunont rogius žmuonis liuob apsiriedīs švarēs apriedās, sīkēs ė pasimels, vasaruom prī rogiū mergas šuoks, ka anėi geriau augtom.