Ščecinas
| Ščecinas lenk. Szczecin | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Vakarų Pamario vaivadija
|
| Įkūrimo data | IX a. |
| Miesto prezidentas | Piotr Krzystek |
| Gyventojų | 408 172 |
| Plotas | 300,55 km² |
| Tankumas | 1 358 žm./km² |
| Altitudė | 0−131 m |
| Pašto kodas | 70-001 iki 71-899 |
| Tinklalapis | www.szczecin.pl |
 Vikiteka |
Ščecinas |
| Kirčiavimas | Ščècinas |
Ščècinas [2] (iki 1945 m. lietuviškai Štetinas; lenk. Szczecin, kaš. Szczecëno, vok. Stettin, lot. Sedinum, Stetinum) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Oderio įtekėjimo į Ščecino įlanką vietos, Vakarų Pamario vaivadijos sostinė. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Svarbus pramonės, transporto (jūrų uostas ir upių uostas), mokslo ir kultūros centras. Universitetai: Ščecino universitetas, Ščecino Pamario medicinos universitetas, Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universitetas ir taip pat Ščecino jūrų universitetas, Ščecino dailės akademija, Ščecino aukštoji teologijos seminarija ir daug daugiau.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugybė geležinkelio jungčių, pavyzdžiui, į šiuos miestus Svinouiscis, Kolobžegas, Gdanskas, Suvalkai, Varšuva, Krokuva, Poznanė, Berlynas ir Liubekas. Dvylika tramvajų linijų. Miesto autobusų tinklas su miestu Policės (autobusai ir tramvajai Archyvuota kopija 2017-12-04 iš Wayback Machine projekto.). Miesto dviračių nuoma.[3] Jūrų uostas ir upių uostas. Greitkelis į Berlyną. Greitas kelias į miestus Svinouiscis, Gožuvas, Zeliona Gura, Legnica ir taip pat Stargardas. Tarptautinis oro uostas prie miesto Goleniuvas.
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pokaryje kartu su lenkų tautybės repatrijantais į miestą atvyko nemažai lietuvių. Ilgą laiką jie neturėjo savų patalpų ir rinkdavosi tai vienur, tai kitur. Lenkijos lietuvių visuomeninės draugijos skyrius buvo įregistruotas 1966 m. gruodžio 31 d.; išrinkus skyriaus pirmininku Joną Želepienį, jos veikla suaktyvėjo. Ščecino lietuviai globoja paminklą Dariui ir Girėnui Pščelnike, 1987 m. ščecinietis Jonas Želepienis išleido knygą apie lakūnus. Buvo leidžiamas biuletenis Ščecino lietuvis, iš viso pasirodė 15 numerių.[4] 1984 m. Ščecino Šv. Jokūbo katedroje buvo aukojamos lietuviškos mišios šv. Kazimiero 500-tosioms mirties metinėms pažymėti – pirmosios lietuviškos pamaldos po Antrojo pasaulinio karo šiame mieste. Nuo 2006 m. Ščecine veikia Lietuvos respublikos garbės konsulatas, 2008 m. šv. Jokūbo katedroje atidengta S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lenta.[5] Dabartinis (2009 m.) Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas yra Viktoras Buvelskis.[6]
1959 m. Ščecino mieste apsigyveno buvęs trakietis Bronius Rožinskas. Padedant broliui Adolfui iš JAV pasistatė jachtą „Hermes II“. 1962 m. rugsėjo 7 d. kartu su trimis įgulos nariais lenkais išplaukė iš Ščecino ir 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salos krantus. Bronius Rožinskas raštiškai pareiškė, kad šį žygį atliko lietuvių tautos garbei.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- MKS Pogoń Szczecin (futbolo klubas);
- FC Titania Stettin (futbolo klubas);
- Florian-Krygier stadionas, kurio talpa 14 400 žiūrovų.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Bike_S Szczeciński Rower Miejski
- ↑ Vitalija Stravinskienë. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 metais
- ↑ LR URM informacija Archyvuota kopija 2011-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Eugenija Pakutkienė. Iš Ščecino lietuvių veiklos Archyvuota kopija 2014-09-12 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||
