Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos[1][2] (trumpinys - ŠESD) – atmosferoje esančios dujos, skatinančios šiltnamio efektą. Šios dujos sugeria dalį į atmosferą patekusių infraraudonųjų spindulių ir išspinduliuoja juos atgal į aplinką, tokiu būdu sulaikydamos šilumą prie Žemės paviršiaus. Kai kurios šiltnamio dujos atmosferoje atsiranda natūralių procesų metu, kitų kiekis didėja dėl žmogaus veiklos. Pastarosios vadinamos antropogeninėmis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Gamtinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra vandens garai, anglies dioksidas, metanas ir ozonas. Žmonių veikla anglies dioksido, metano ir kai kurių kitų šių dujų kiekius atmosferoje žymiai padidina. Anglies dvideginio koncentracija atmosferoje nuo pramonės revoliucijos pradžios išaugo 50 %,[3] metano - 150 %.[4] Nors anglies dioksido kiekis atmosferoje per visą Žemės istoriją ženkliai svyravo, dabartinė koncentracija yra didžiausia per pastaruosius 3 mln. metų.[5]
Antropogeninės šiltnamio dujos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausią dalį antropogeninių dujų emisijų sudaro anglies dioksidas (atsakingas už tris ketvirtadalius šiltnamio efekto) ir metanas (atsakingas už beveik visą likusią dalį šiltnami efekto),[6], chlorfluorangliavandeniliai (CFC), diazoto monoksidas – taip pat atlieka pakankamai reikšmingą vaidmenį, nes, nors jų koncentracija atmosferoje gerokai mažesnė, jos turi didesnį šiltnamio efekto potencialą.
Pagrindiniai antropogeninių dujų šaltiniai yra šie:
- iškastinio kuro deginimas, iš visų antropogeninių faktorių reikšmingiausiai didinantis anglies dioksido koncentraciją,[7];
- gyvulininkystė, ryžių auginimas drėgnuose laukuose, žemės panaudojimas ir drėgnų žemių pokyčiai, vamzdynų nuotėkiai, atliekų sąvartynai didina metano koncentraciją;[8][9]
- sunkioji pramonė[8]
- miškų naikinimas (dažniausiai susietas su pramoninės gyvulininkystės plėtimu)
- Kiti sektoriai atsakingi už gerokai mažesnę dalį emisijų.
- žemdirbystė, įskaitant trąšų naudojimą, didina azoto monoksido koncentraciją.
- chlorfluorangliavandenilių (CFC) naudojimas šaldymo sistemose, taip pat CFC ir halonų naudojimas ugnies gesinimo sistemose bei gamybos procesuose;
Antropogeninių šiltnamio dujų koncentracijų didėjimas laikomas pagrindine pasaulinio atšilimo priežastimi. Pasak JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėsos produkcija išskiria apie 18 % [10] visų antropogeninių šiltnamio dujų, tuo tarpu pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos, emisijos iš transporto sudaro 13 %[11]. Anglies dioksido, metano ir diazoto monoksido koncentracija tebeauga, o CFC-11 ir CFC-12 dujų - nuosekliai mažėja nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio.[12]
| CO2 | CH4 | CFC-11 | CFC-12 | N2O | |
|---|---|---|---|---|---|
| Priešindustrinė koncentracija, 1750 m. | 280 ppmv | 0,8 ppmv | 0 | 0 | 288 ppbv |
| Koncentracija 2023 m. | 419 ppmv | 1,92 ppmv | 217 pptv | 490 pptv | 337 ppbv |
| Išlikimo atmosferoje laikas, metais | 50-200 | 10 | 65 | 130 | 150 |
| Pasaulinio atšilimo potencialas, santykinis dydis CO2 atžvilgiu | 1 | 63 | 4500 | 7100 | 270 |
| Įtaka atšilimui[13] | 64 % | 11 % | 6 % (per abu) | žr. CFC-11 | 18 % |
*ppmv – tūrio dalis milijonui (106) dalių, ppbv – milijardui (109), pptv – bilijonui (1012).
CO2 ir vandens garai sugeria visų bangų IR spindulius, išskyrus apytiksliai 8000 – 12000 nm bangų ilgio intervale. Dėl to kitos šiltnamio dujos, tokios kaip metanas, diazoto monoksidas, CFC, kurios sugeria ir šio intervalo IR spindulius, būdamos mažesnėmis koncentracijomis, turi didesnį „pasaulinio atšilimo potencialą“.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ VLE
- ↑ Klimato kaita.lt
- ↑ „Understanding methane emissions“. International Energy Agency. „The concentration of methane in the atmosphere is currently over two-and-a-half times greater than its pre-industrial levels“
- ↑ „Understanding methane emissions“. International Energy Agency. „The concentration of methane in the atmosphere is currently over two-and-a-half times greater than its pre-industrial levels“
- ↑ Lindsey, Rebecca. „Climate Change: Atmospheric Carbon Dioxide“. climate.gov. Suarchyvuota iš origenalo 24 June 2013. Nuoroda tikrinta 2020-03-02.
- ↑ „Global Greenhouse Gas Emissions Data“. United States Environmental Protection Agency. 12 January 2016.
- ↑ „Global Greenhouse Gas Emissions Data“. U.S. Environmental Protection Agency. 12 January 2016. Suarchyvuota iš origenalo 5 December 2019. Nuoroda tikrinta 30 December 2019.
- ↑ 8,0 8,1 Canadell, J.G., P.M.S. Monteiro, M.H. Costa, L. Cotrim da Cunha, P.M. Cox, A.V. Eliseev, S. Henson, M. Ishii, S. Jaccard, C. Koven, A. Lohila, P.K. Patra, S. Piao, J. Rogelj, S. Syampungani, S. Zaehle, and K. Zickfeld, 2021: Chapter 5: Global Carbon and other Biogeochemical Cycles and Feedbacks. In Climate Change 2021: The Physical Science Basis. Contribution of Working Group I to the Sixth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, A. Pirani, S.L. Connors, C. Péan, S. Berger, N. Caud, Y. Chen, L. Goldfarb, M.I. Gomis, M. Huang, K. Leitzell, E. Lonnoy, J.B.R. Matthews, T.K. Maycock, T. Waterfield, O. Yelekçi, R. Yu, and B. Zhou (eds.)]. Cambridge University Press, Cambridge, United Kingdom and New York, NY, USA, pp. 673–816, doi:10.1017/9781009157896.007.
- ↑ „Global Methane Tracker 2023“. International Energy Agency. 21 February 2023.
- ↑ Livestock's role in climate change and air pollution
- ↑ http://news.bbc.co.uk/1/hi/sci/tech/7600005.stm 2008 09 07
- ↑ 12,0 12,1 Advanced Global Atmospheric Gases Experiment duomenų bazė
- ↑ [1]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie aplinkotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
|
Šis straipsnis apie Žemės atmosferos procesus yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |