Džersi Sitis

Džersi Sitis angl. Jersey City

Miesto panorama

Džersi Sitis 40°42′41″ š. pl. 74°03′53″ v. ilg. / 40.71139°š. pl. 74.06472°r. ilg. / 40.71139; 74.06472 (Džersi Sitis)

Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4)

Valstybė	Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija	Naujasis Džersis

Gyventojų (2010)	247 597
Plotas	54,596 km²
Tankumas (2010)	4 535 žm./km²
Altitudė	6 m

Tinklalapis	http://www.cityofjerseycity.com
Vikiteka	Džersi Sitis

Džersi Sitis (angl. Jersey City) – miestas JAV, Naujojo Džersio valstijos šiaurės rytuose. Hadsono apygardos administracinis centras. 2010 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 247 tūkst. žmonių.

Džersi Sitis yra Niujorko metropolinės zonos dalis.^[1] Jis išsidėstęs priešais Žemutinį Manhataną, tarp Hadsono upės ir Niujorko Aukštupio įlankos bei Hakensako upės ir Niuarko įlankos. Sujungtas povandeniniu automobilių tuneliu ir keltu linija su Manhatanu.^[1]

Džersi Sitis – prekybos uostas, svarbi krovinių gabenimo galinė stotelė ir apdirbamosios pramonės centras, čia susikerta svarbūs geležinkelių maršrutai, uostas turi 18 km kranto liniją. Vystoma naftos perdirbimo, geležinkelių transporto remonto ir kt. pramonės šakos.

Istorija

Dabartinėje Džersi Sičio teritorijoje gyventa vietinių indėnų genčių leni-lenapių (vėliau pavadintų delevarais).^[2] Beieškodamas alternatyvaus maršruto link Rytų Azijos, 1609^[2] m. čia apsilankė jūrininkas Henris Hadsonas. Vėliau, įsigiję žemę iš vietinių, olandai nesėkmingai bandė vietovėje įkurdinti gyvenvietes. Daugelis jų buvo nusiaubtos vietinių dėl nesutarimų su naujakuriais.

JAV nepriklausomybė karo metu teritorija buvo britų,^[2] kurie taip pat kontroliavo ir Niujorką, valdžioje. Po karo šioje vietovėje pradėta formuoti Džersi Sičio pagrindus. Miestas įkurtas 1820 m.

Didžiąją dalį XIX–XX a. Džersi Sitis buvo prieplaukos ir gamybos miestelis. Kaip ir Niujorkas, Džersi Sitis buvo vartai į Jungtinės Valstijas daugeliui imigrantų.

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje miestą užklupo ekonominis sunkmetis, pasiturintys gyventojai išsikeldino į priemiesčius, išaugo nusikalstamumas, politinė korupcija ir kt. Nuo 1950 iki 1980 m. miestas neteko 75 000 gyventojų, o nuo 1975 iki 1982 m. – 5000 darbo vietų (arba 9 % darbo jėgos).^[3] 9-ajame dešimtmetyje pradėta pertvarkyti miesto kranto liniją, kurią anksčiau buvo užėmę geležinkeliai ir fabrikai. Sparti aukštybinių pastatų statyba vėl paskatino gyventojų skaičiaus augimą.