Jozef Tiso

Jozefas Tiso
Slovakijos prezidentas
Pirmosios Slovakijos respublikos prezidentas
Gimė	1887 m. spalio 13 d. Bitča,  Austrija-Vengrija
Mirė	1947 m. balandžio 18 d. (59 metai) Bratislava,  Čekoslovakija
Slovakijos prezidentas
Kelintas	1
Ėjo pareigas	1939 m. spalio 26 d. – 1945 balandžio 3 d.
Pareigos	Slovakijos prezidentas
Partija	Slovakijos Nacionalinė partija
Alma mater	Nitros seminarija, Vienos universitetas
Vikiteka	Jozef Tiso

Jozefas Tiso (svk. Jozef Tiso, veng. Tisza József, 1887 m. spalio 13 d. Bitčoje Austrijoje-Vengrijoje – 1947 m. balandžio 18 d. Bratislavoje) – Slovakijos politinis veikėjas, teologas, vienas prieštaringiausių politinių lyderių centrinėje Europoje. Pirmosios Slovakijos respublikos ministras pirmininkas ir prezidentas.

Jozefas Tiso slovakiškoje monetoje, 1944 m.

Biografija

Jozefas Tiso mokėsi Nitros teologinėje seminarijoje. Kaip gabus studentas buvo pasiųstas mokytis į Vienos universitetą, kurį baigė 1910 m. I Pasaulinio karo pradžioje tarnavo kapelionu Austrijos-Vengrijos kariuomenėje. 1915 m. tapo Nitros seminarijos rektoriumi, teologijos profesoriumi. 1921–1924 m. dirbo vyskupo sekretoriumi. 1924 m. tapo dekanu Banovcėje (Bánovce nad Bebravou), kur oficialiai tarnavo iki pat 1945 m.

Politinė karjera

Jozefas Tiso apdovanoja vokiečių karius, slopinusius Slovakijos nacionalinį sukilimą

1918 m. susikūrus Čekoslovakijai tapo Slovakijos Nacionalinės partijos (SLS), siekusios autonomijos naujos valstybės sudėtyje, nariu. 1926 m. tapo Čekoslovakijos parlamento nariu, 1927–1929 m. buvo sveikatos apsaugos ir sporto ministru. 1939 m. spalio 1 d. tapo nacionalistinės SLS partijos lyderiu.

1938 m. Vokietijai okupavus Sudetus ir iš šalies pasitraukus prezidentui Edvardui Benešui, Slovakija paskelbė autonomiją Čekoslovakijos sudėtyje. 1938 m. spalio 7 d. Tiso tapo autonomijos ministru pirmininku. 1939 m. kovo 9 d. Prahos vyriausybei pavaldžios Čekoslovakijos karinės pajėgos užėmė Slovakijos autonomiją ir nušalino Tiso nuo pareigų. Kovo 13 d. Tiso buvo priimtas Berlyne pas Adolfą Hitlerį, kur buvo spaudžiamas paskelbti Slovakijos nepriklausomybę, kuri būtų patronuojama Vokietijos. Ji buvo paskelbta 1939 m. kovo 14 d., o Trečiasis Reichas kitą dieną okupavo Čekiją. Tiso tapo Slovakijos ministru pirmininku, nuo spalio 26 d. – prezidentu.

Nacių šalininkas

J. Tiso įtvirtino Slovakijos valstybingumą kolaboravimo su naciais kaina. Jis stengėsi vykdyti nuosaikią politiką, todėl dažnai konfliktavo su provokiškos politikos šalininko ministro pirmininko Vojtecho Tukos vyriausybe. Slovakija buvo Vokietijos sąjungininkė okupuojant Lenkiją. Paties J. Tiso siūlymu slovakų daliniai buvo pasiųsti į Rytų frontą prieš TSRS, jis pats lankėsi okupuotose TSRS teritorijose. Pats Tiso neslėpė ir savo antsemitinių pažiūrų: pasirašė įstatymą dėl tūkstančių žydų deportacijos iš Slovakijos.

Mirties bausmė

1945 m. balandžio mėn. Tiso pasitraukė į Bavariją, bet birželio 6 d. ten buvo suimtas amerikiečių karinių pajėgų ir išduotas Čekoslovakijai. Aukščiausiojo teismo buvo nuteistas myriop už tėvynės ir Slovakijos nacionalinio sukilimo išdavimą bei bendradarbiavimą su naciais. Čekoslovakijos prezidentas E. Benešas malonės nesuteikė, nors Tiso ir buvo pakankamai populiarus tarp slovakų. 1947 m. spalio 18 d. Bratislavoje sutaną dėvėjęs monsinjoras Tiso buvo pakartas. Palaidotas slapta, baiminantis politinių neramumų.

Šaltiniai

• Jozefas Tiso Archyvuota kopija 2008-01-05 iš Wayback Machine projekto.
• Slovakijos žydų baimė dėl fašizmo nuotaikų Slovakijoje Archyvuota kopija 2019-06-09 iš Wayback Machine projekto.
• Slovakų vertinimai dėl prieštaringos Jozefo Tiso praeities Archyvuota kopija 2009-04-15 iš Wayback Machine projekto.
• Jozefo Tiso procesas
• Jozefas Tiso (rusų k.)^{[neveikianti nuoroda]}

Politinis postas
Prieš tai: –	Slovakijos prezidentas 1939-1944	Po to: -