Pašariniai augalai
Pašariniai augalai, arba pašarinės kultūros – pašarui naudojami augalai.[1] Jiems priskiriami: pašarinės žolės, šakniavaisiai (griežčiai, morkos, ropės, runkeliai), gumbavaisiai (bulvės, topinambai), arbūziniai augalai (pvz., melionai, moliūgai, pašariniai arbūzai), silosiniai augalai (pvz., kukurūzai, vasariniai vikiai, pašariniai lubinai, pašarinės pupos, saulėgrąžos, sorgas, rapsas), varpiniai ir ankštiniai javai.
Auginami ir pašarinių augalų mišiniai (pvz., vikių ir avižų, žirnių ir miežių, dobilų ir liucernos su varpinėmis žolėmis).
Lietuvoje, iš javų pašarui daugiausia sėjama miežių, mažiau avižų, palyginti mažai grūdinių – ankštinių, javų, žirnių, vikių, lubinų, pupų. Be to, pašarui dar auginama pašarinių runkelių, dalis bulvių, kukurūzų, vienmečių žolių mišinių, daugiamečių žolių (dobilų, liucernų, varpinių žolių).
Lietuvos ganyklose ganomi gyvuliai, pjaunama žolė vasaros ir žiemos pašarui. Žalieji pašarai sudaro 25–30 % viso žolėdžių gyvulių pašaro poreikio. Gyvuliams daug sušeriama koncentruotų pašarų – 35–40 % jų poreikio. Kiaulių ir paukščių racionuose jie sudaro 85–100 % pašarų poreikio.
Pašarinių žolių pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimai pateikti pagal agronominį skirstymą.
- Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus pratensis)
- Aukštoji avižuolė (Arrhenatherum elatius)
- Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata)
- Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis)
- Gausiažiedė svidrė (Lolium multiflorum)
- Daugiametė svidrė (Lolium perenne)
- Nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea)
- Pašarinis motiejukas (Phleum pratense)
- Pievinė miglė (Poa pratensis)
- Paprastoji miglė (Poa trivialis)
- Gelsvoji visgė (Trisetum flavescens)
- Stačioji dirsė (Bromus erectus)
- Paprastoji kietavarpė (Cynosurus cristatus)
- Raudonasis eraičinas (Festuca rubra)
- Vienametė miglė (Poa annua)
- Tikroji knisažolė (Cynodon dactylon)
- Baltoji smilga (Agrostis alba)
- Kvapnioji gardūnytė (Anthoxanthum odoratum)
- Kiškio ašarėlės (Briza media)
- Beginklė dirsė (Bromus inermis)
- Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea)
- Avinis eraičinas (Festuca ovina)
- Pūkuotoji vilnūnė (Holcus lanatus)
- Gojinė miglė (Poa nemoralis)
- Švelnioji dirsė (Bromus mollis)
- Kupstinė šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa)
- Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium)
- Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga)
- Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata)
- Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
- Krūminis builis (Anthriscus silvestris)
- Paprastasis kmynas (Carum carvi)
- Lankinis barštis (Heracleum sphondylium)
- Didžioji ožiažolė (Pimpinella magna)
- Plaukuotasis gyslotis (Plantago media)
- Paprastoji gyvatžolė (Bistorta major)
- Paprastasis varputis (Elytrigia repens)
- Plačialapis gyslotis (Plantago major)
- Pelkinė neužmirštuolė (Myosotis palustris)
- Pievinė kartenė (Cardamine pratensis)
- Paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare)
- Paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria)
- Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus)
- Pelkinis garždenis (Lotus uliginosus)
- Baltažiedis barkūnas (Metilotus albus)
- Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa)
- Apyninė liucerna (Medicago lupulina)
- Sėjamasis esparcetas (Onabrychis viciafolia)
- Sėjamoji seradėlė (Ornithopus sativus)
- Vaistinė ožragė (Trigonella foenum graecum)
- Aleksandrijos dobilas (Trifolium alexandrium)
- Mažasis dobilas (Trifolium dubium)
- Pūstavaisis dobilas (Trifolium fragiferum)
- Rausvasis dobilas (Trifolium hybridum)
- Purpurinis dobilas (Trifolium incarnatum)
- Raudonasis dobilas (Trifolium pratense)
- Baltasis dobilas (Trifolium repens)
- Ganyklinis dobilas (Trifolium campestre)
- Sėjamasis pelėžirnis (Lathyrus sativus)
- Pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis)
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pašariniai augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pašariniai augalai Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. (lietuvių, anglų, rusų k.)