Ramzis I (valdė apie 1292–1290 m. pr. m. e.) – pirmasis 19-osios dinastijos Senovės Egipto valdovas.
Ramzis I buvo nekarališkos kilmės. Jo tėvas buvo Egipto kariuomenės vadas Setis, tikriausiai kilęs iš rytinės Nilo deltos dalies. Pirmuosiuose įrašuose Ramzis I paminėtas faraono Horemhebo generolu, vėliau − viziriu. Jis užsakė skulptūrą Karnake ir du sarkofagus, kurie vėliau buvo panaudoti palaidoti vieną iš jo vaikaičių. Tikėtina, kad Ramzis I pavaizduotas Horemhebo kapo Memfyje sienoje, kai pastarasis dar nebuvo faraonu. Ramzio I žmona Sitrė irgi nebuvo karališkojo kraujo. Horemhebas buvo bevaikis ir sostą perleido Ramziui. Ramzis I valdė labai trumpai − pagal įrašus, apie 1 metus ir 4 mėnesius. Tikėtina, kad buvo koregentas iš pradžių su Horemhebu, o po to su sūnumi Sečiu I. Savo titulų užrašyme Ramzis I naudojo 18-os dinastijos pradininko Amosio vardo užrašymo bruožus, kas rodo, kad Ramzis I suprato ir bandė save įtvirtinti kaip naujos dinastijos pradininką. Jo valdymo metu minėtos dedikuotos šventyklos Nubijoje ir Palestinoje. Ramzis I pradėjo antrąjį piloną ir hipostilinę salę Karnake. Šios statybos buvo užbaigtos jo vaikaičių. Ramzis I buvo palaidotas Karalių slėnyje, mažame kape priešais Horemhebo kapą. Išplėšus kapus, jo mumija buvo perkelta į karališkųjų mumijų slėptuvę (DB320) prie Deir al Bachri, tačiau neidentifikuota. Tikėtina, kad jo mumiją 1999 m. įsigijo muziejus Atlantoje ir 2003 m. ji buvo grąžinta į Egiptą. Setis I jo vardu pastatė mažą koplytėlę Abidose, kuri yra garsiausias su Ramzio I vardu siejamas objektas (dabar Metropoliteno muziejuje Niujorke).
Vikiteka