Upinė nėgė
| Lampetra fluviatilis |
|---|
 Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Lampetra fluviatilis Linnaeus, 1758 |
Upinė nėgė (Lampetra fluviatilis) – nėginių (Petromyzonidae) šeimos vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui.
Kūnas ilgas, cilindriškas, jo viršutinė dalis pilkšvai melsva, žalsva ar rusva, be dėmelių. Pilvas pilkšvai baltas, dažnai išmargintas taškeliais. Kūno šonuose ties galva yra 7, labai retai 4 ar 5 poros žiauninių angų. Viršutinė žiočių plokštelė ilga, su 2 vienas nuo kito nutolusiais dantimis. Žiočių šonuose yra po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Apatinėje žiočių plokštelėje būna 5–9, dažniausiai 7, dantys, iš kurių kraštiniai dažniausiai dvišakiai. Per nerštą dantys atbunka. Ties lūpos kraštu turi 1 eilę smulkių dantelių. Kūno ilgis 25–50 cm, svoris 80–130 g.
Paplitusios Šiaurės Atlante, Baltijos jūros baseine. Lietuvoje paplitusi nepatvenktose upėse. Praeivė.
Neršti migruoja į upes gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, kai vandens temperatūra būna apie 12 laipsnių. Neršia seklumose ant žvyrėto grunto, grupelėmis. Po neršto žūva. Vislumas – 4–40 tūkst. ikrelių. Pastarieji elipsiški, neskaidrūs, gelsvai pilki, lipnūs, apie 0,8–1,1 mm dydžio. Embrionai vystosi 11–14 parų. Išsiritusios lervos būna apie 4 mm ilgio, kirmėliškos, skaidrios, priekinė kūno dalis storesnė. Akys būna paslėptos po oda. Kūno šonuose ties galva yra 7 žiauninės angelės. Žiotys apsuptos ūselių. Trynio maišas sudaro 3/ kūno ilgio. Liemuo ir uodega apgaubta plaukiojamosios plėvės. Kai rezorbuojasi trynio maišelis, lervų galvinės ir uodeginės kūno dalių aukštis suvienodėja, apie žiotis išsivysto lūpos: apatinė trumpa, o viršutinė ilga, užlenkta į apačią ir atsikišusi į priekį. Lervos tampa panašios į suaugusias, kai kūno ilgis pasiekia 10–15 cm. Tokio dydžio migruoja į jūras, kur gyvena 1–2 metus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Virbickas J., Lietuvos žuvys. Vilnius: Mokslas, 1986. 13 psl.
