Vakarų Kazachstano sritis
| Vakarų Kazachstano sritis kaz. Батыс Қазақстан облысы | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Kazachstanas
|
| Administracinis centras | Oralas |
| Rajonų skaičius | 12 |
| Gyventojų | 617 100 |
| Plotas | 151 300 km² |
| Tankumas | 4,08 žm./km² |
Vakarų Kazachstano sritis (kaz. Батыс Қазақстан облысы) – sritis šiaurės vakarų Kazachstane. Iš šiaurės ir vakarų ribojasi su Rusija, iš pietų – su Atyrau sritimi, ir rytų – su Aktiobės sritimi. Administracinis centras – Oralas.
Vakarų Kazachstano sritis tarybiniais metais vadinta Uralsko sritimi.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sritis yra Pakaspijo žemumos šiaurinėje dalyje: būdingos lygumos su dideliais smėlynų masyvais ir įdubomis. Šiose neretai telkšo druskingi ežerai ar druskos lygumos. Šiaurinėje dalyje siekia Bendrojo Syrto pakraštį. Jame yra aukščiausia srities vieta – Ičkos kalva (259 m). Rytuose – Pauralės plynaukštės pakraštys.
Klimatas ryškiai žemyninis, su karšta ir sausa vasara, bei šalta ir nesnieginga žiema. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra 24-26 °C, sausio mėnesio – nuo -11 iki -14 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 300 mm šiaurėje iki 180 mm pietuose. Būdingi stiprūs vėjai: žiemą – buranai, vasarą – sausvėjai.
Upės priklauso nenuotakiam Kaspijos jūros baseinui. Pagrindinė upė – Uralas, su intakais Ileku, Utva, Kušumu. Vakaruose į nenuotakų Kamyšo-Samaros duburį teka Didysis Uzenis ir Mažasis Uzenis. Dauguma upių nevandeningos, didžiąją metų dalį sausos, susiskaidžiusios į ežerėlius ir tvenkinius. Srityje daug nenuotakių, druskingų ežerų: Šalkaras, Aralsoras, gėli ežerai yra Kamyšo-Samaros, Itmurynkolio, Rybnyj Sakrylo.
Vakarų Kazachstano šiaurėje būdingos stepės, kurios pietuose pereina į pusdykumes. Upių slėniuose būdingos lankos, Syrte ir prie Uralo upės išlikę nedidelių miškelių (beržai, topoliai, ąžuolai, guobos). Pietvakariuose yra pušų, baltųjų akacijų giraičių.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie pusę srities gyventojų sudaro kazachai, 38 % – rusai, 6 % – ukrainiečiai, 2 % – totoriai. Sritis gyvenama retai (4,1 žm./km²), ypač pietuose; tankiau gyvenamas Uralo slėnis, šiauriniai rajonai (5-7 žm./km²)[1].
Svarbiausios gyvenvietės:
