Urdimento, 2018

2016

Logos, 2024

antroPoCeninis Peizažas šiuoLaikiniame kinų mene anthropocenic Landscape in Chinese Contemporary art summary the condition of the anthropocene and its aesthetics has become one of the most important issues in global and Chinese art of the 21st century. it has allowed the rediscovery of landscape art as its preferred means of expression and medium to reveal the relationship between man and nature in the past, present and future. Landscape art, or more specifically the genre of landscape painting (shanshuihua), is one of the oldest traditions and it has had a special significance in Chinese culture. its relevance in Chinese contemporary art is far greater and has more implications. the paper aims to explore the main genres of anthropocenic landscape in contemporary Chinese art and it looks into their relationship with traditional shanshuihua. the paper considers their similarities and differences, and reflects the global transformation of the concept of landscape itself. the paper analyses famous anthropocene landscapes by contemporary Chinese artists (zhao Liang, yao Lu, Hong Lei, yang yongliang, Xu Bing) that have been inspired by and ‚flirt' with traditional shanshuihua (or imitate and re-conceptualise it). santrauka XXi amžiaus globaliam ir kinijos menui reikšmingi antropoceno būsenos apmąstymai ir estetinė vaizduotė paskatino vėl atsigręžti į peizažo meną, kuris geriausiai perteikia žmogaus ir gamtos (aplinkos) santykius: atskleidžia jų idealus, realybę, problemas bei futuristines vizijas. Vis dėlto kinijoje peizažinė tapyba (shanshuihua) turi žymiai gilesnes šaknis ir reikšmę, todėl jos pasitelkimas šiuolaikiniame kinų mene įgyja gerokai platesnę kultūrinę, filosofinę ir net politinę prasmę nei Vakarų mene. šio straipsnio tikslas -aptarti svarbiausius šiuolaikinio kinų antropoceninio peizažo meno žanrus ir parodyti jų santykį su klasikiniu shanshuihua, kartu siekiant išsiaiškinti, ar -ir kaip -juose atsispindi globalūs pačios peizažo sampratos pokyčiai ir svarbiausios kinijos ekologijos problemos bei iššūkiai. analizuojami ir lyginami žymiausi antropoceniniai šiuolaikinių kinų menininkų (zhao Liang, yao Lu, Hong Lei, yango yongliang, Xu Bing) peizažai, kuriuos kurdami autoriai sėmėsi įkvėpimo iš shanshuihua. atkreipiamas dėmesys į tai, kaip transformuojami ir reinterpretuojami svarbiausi jų struktūriniai, vizualiniai ir prasminiai elementai.

Tautosakos darbai, 2018

Revista Gestão em Análise, 2018

Lituanistica

Šiame straipsnyje skelbiama informacija apie XIV a. pabaiga-XV a. datuojamame Paūdronių kapinyne, esančiame Vilniaus apskrityje, Šalčininkų rajono Turgelių seniūnijoje, rastą pasaginę emaliuotą segę. Ji aptikta 2012 m. archeologinių tyrimų metu kapinyno kape Nr. 18, kuriame palaidotas vyresnis nei 20 metų amžiaus asmuo, veikiausiai moteris. Straipsnyje pateikiami detalūs duomenys apie šios segės tipologiją, chronologiją, keliamos versijos, kaip II a. antrąja puse datuota segė galėjo atsidurti viduramžių kapinyno kape.

LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 2022

In 1573, Henry de Valois, Duke of Anjou, was elected as the king of the Polish–Lithuanian Commonwealth, and some literary works were published to familiarize the French public with the history of Poland and Lithuania, the geographical and economic situation of the country. Some Polish historical works were translated into French (e.g. the chronicle of Jan Herburt of Felsztin), many poets wrote occasional poems, dedicated to the future king, in French, Polish, and Latin. This article aims to discuss the poem Henrias, dedicated to Henry de Valois, written in Latin by a French poet under the pseudonym Jean de La Gessée, – a rare and completely unexplored work until today. Henrias was addressed not only to the future king but also to the court, the French diplomats and ambassadors of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Henry de Valois is portrayed here according to the tradition of Renaissance epic poetry by using an ethical model of the ruler’s “virtues” and by discussing the ruler’s p...

Acta Academiae Artium Vilnensis, 2023

Straipsnyje aptariamos aktualios dailės paveldo objektų įpaveldinimo ir apsaugos problemos. Objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą suteikia jam teisinę apsaugą. Tai labai svarbus veiksmas, nes tik Kultūros vertybių registre registruotiems objektams taikomi paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys tinkamą jų saugojimą, priežiūrą, naudojimą, konservavimo ir restauravimo darbus, tų darbų dokumentavimą. Tačiau kartais restauruoti tenka vertingus, bet į Kultūros vertybių registrą neįrašytus dailės paveldo objektus. Būtent tokiai situacijai aptarti straipsnyje pristatomas atvejo tyrimas, kuriame pateikiama 2019 m. restauratoriaus Manto Matuizos vykdytų neįpaveldinto dailės paveldo objekto-Raižių totorių mečetės (Alytaus r.) minbaro konservavimo ir restauravimo darbų apžvalga. Pristatomi atlikti tyrimai, restauravimo metodai, naudotos medžiagos, apibendrinami atliktų darbų rezultatai.

Acta Historica Universitatis Klaipedensis, 2020

Aspects of soutHeAst BAltic sociAl HistorY: tHe 14tH to tHe 18tH centuries

2001

The Book of Revelation has not only a rich theologyÑit focuses strongly on God the FatherÑand a strong Christology, but has also a lot to say about the church. John the apostle communicates a profound ecclesiology. In this essay I will examine the names of and images representing the church, as found in the Apocalypse. I will ask where in the book the church is found and what is the significance. I will examine characteristics of the ideal church and tasks for the church as well as appeals and promises to the church. In Revelation the church faces tremendous difficulties. These are internal as well as external challenges. The external difficulties include opponents and a system called Babylon, which stands in contrast to the church. GodÕs relationship to the church and his care for the remnant are important. Finally, the church is pictured as being victorious. Because she belongs to the Lamb, the Lamb will guarantee a positive outcome of her struggles. Some practical implications wi...