Baucenas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baucenas (vok. Bautzen, a. sorb. Budyšin, žem. sorb. Budyšyn, ček. Budyšín, lenk. Budziszyn) – miestas rytų Saksonijoje, Vokietijoje; rajono centras. Per miestą teka Šprė. 39 845 gyventojai (2015 m. duomenys). Padalintas į 15 rajonų. Nutolęs maždaug 50 km į rytus nuo Dresdeno. Šiaurėje apsuptas kalvų.
Baucenas vok. Bautzen, ček. Budyšin' | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Saksonija |
Meras | Alexander Ahrens |
Gyventojų | 39 845 |
Plotas | 66,69 km² |
Tankumas | 597 žm./km² |
Altitudė | 204 m |
Pašto kodas | 02625 |
Tel. kodas | 03591 |
Vikiteka | Baucenas |
Istorija
redaguotiLenkijos kunigaikštystė 1002-1025
Lenkijos karalystė 1025-1032
Meiseno marka 1032-1253
Brandenburgo marka 1253-1319
Bohemijos karalystė 1319-1469
Vengrijos karalystė 1469-1490
Bohemijos karalystė 1490-1635
Saksonijos elektoratas 1635-1807
Saksonijos karalystė 1806-1871
Vokietijos imperija 1871-1918
Veimaro respublika 1918-1933
Trečiasis reichas 1933-1945
Sąjungininkų opupuota Vokietija 1945-1949
VDR Rytų Vokietija 1949-1990
Vokietija Vokietija 1990-
Dabartinio miesto teritorijoje žmonių gyvenama nuo akmens amžiaus, tai patvirtina archeologiniai radiniai. VI mūsų eros amžiuje, migracijos periodo metu į vietovę atsikėlė sorbai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1002 m. 1015 m. sutriuškinta lenkų kariuomenė, vadovaujama Lenkijos karaliaus Boleslovo I Narsiojo. Tarp Imperatoriaus Henriko II ir Boleslovo I Narsiojo pasirašyta 1018 m. Bauceno taikos sutartis.
Viduramžiuose priklausė aukštutinės Lužicos šešių miestų aljansui. Aljanso miestai: Giorlicas, Citau, Lėbau, Kamencas, Liubanis ir Baucenas.
Miestų partnerystė
redaguoti- Vormsas, Vokietija
- Heidelbergas, Vokietija
- Drė, Prancūzija
- Jablonecas prie Nisos, Čekija
- Jelenia Gura, Lenkija
Galerija
redaguoti-
Miesto aikštė
-
Reichenturm bokštas
-
Senoji krantinė bei Arkangelo Mykolo bažnyčia