Pereiti prie turinio

Permė

Koordinatės: 58°00′00″ š. pl. 56°19′00″ r. ilg. / 58.00000°š. pl. 56.31667°r. ilg. / 58.00000; 56.31667 (Permė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Apie istorinį regioną žiūrėkite Didžioji Permė.
Permė
rus. Пермь
            
Permės reginys
Permė
Permė
58°00′00″ š. pl. 56°19′00″ r. ilg. / 58.00000°š. pl. 56.31667°r. ilg. / 58.00000; 56.31667 (Permė)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Permės kraštas Permės kraštas
Gyventojų (2021) 1 049 199
Plotas 799,68 km²
Tankumas (2021) 1 312 žm./km²
Vikiteka Permė
Kirčiavimas Pèrmė (buv. Mòlotovas)

Permė – miestas vidurio Rusijoje, prie Kamos upės; krašto centras. Miestas nusidriekęs apie 50 km išilgai Kamos, svarbus geležinkelio mazgas ir vienas svarbiausių Uralo pramonės centrų. Išvystyta metalurgijos, inžinerijos, mašinų gamybos, anglies, naftos, žemės ūkio reikmenų, chemijos (trąšų, dažų) pramonė. Į šiaurę nuo miesto yra 500 tūkst. kW vandens jėgainė.

Mieste yra valstybinis universitetas (nuo 1916 m.), keli teatrai, dailės galerija, baleto mokykla.

Permėje buvo aptikti pirmieji 286–245 mln. senumo geologiniai sluoksniai, todėl šis geologinis laikotarpis buvo pavadintas permu.

Istorija

1568 m. Permės vietoje buvo įkurta Jegošichos gyvenvietė. Čia 1723 m. įrengta vario liejykla. Nuo 1780 m. vadinama Permės miestu (nors dabartinė Čerdynė, 240 km prieš upės tėkmę, vadinosi Didžiąja Perme). 1783 m. nutiestas Didysis Sibiro kelias, Kamos upė (Volgos intakas), Uralo kalnai sąlygojo miesto kaip prekybos ir pramonės centro augimą. XIX a. pabaigoje nutiestas Sibiro geležinkelis dar labiau paspartino miesto plėtrą. TSRS industrializacijos metu miestas ypač išaugo. 19401957 m. Permė vadinosi Molotovu sovietų užsienio reikalų ministro V. Molotovo (1890–1986) garbei.

Sportas

Galerija

pFad - Phonifier reborn

Pfad - The Proxy pFad of © 2024 Garber Painting. All rights reserved.

Note: This service is not intended for secure transactions such as banking, social media, email, or purchasing. Use at your own risk. We assume no liability whatsoever for broken pages.


Alternative Proxies:

Alternative Proxy

pFad Proxy

pFad v3 Proxy

pFad v4 Proxy