François Mitterrand
| Fransua Miteranas pranc. François Mitterrand | |
|---|---|
| Prancūzijos prezidentas | |
| |
| Gimė | 1916 m. spalio 26 d. Žarnake, Šaranta departamentas |
| Mirė | 1996 m. sausio 8 d. (79 metai) Paryžiuje |
| Prancūzijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1981 m. – 1995 m. |
| Veikla | teisininkas ir politologas, Prancūzijos politinis veikėjas. |
| Partija | Prancūzijos socialistų partija |
 Vikiteka |
François Mitterrand |
Fransua Miteranas (François Mitterrand, 1916 m. spalio 26 d. Žarnake, Šarantos departamente – 1996 m. sausio 8 d. Paryžiuje) – teisininkas ir politologas, Prancūzijos politinis veikėjas, 1981–1995 m. Prancūzijos prezidentas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė konservatyvioje šeimoje. 1933 m. baigęs religinį koležą, įstojo į Paryžiaus universitetą. Studijavo teisę, literatūrą ir politikos mokslus. Kartu dalyvavo kraštutinių dešiniųjų jaunimo organizacijos „Croix de Feu“ (Ugnies kryžius) veikloje. 1938 m. mobilizuotas į armiją. Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m. buvo sužeistas, pateko į vokiečių nelaisvę, paleistas dirbo Viši kolaboracinės vyriausybės karo belaisvių komisariate, už nuopelnus režimui buvo apdovanotas „Francisque“ medaliu, bet po metų atsistatydino ir nuo 1943 m. dalyvavo Pasipriešinime.
Po karo 1944 m. spaudos darbuotojas, leidėjas. 1946–1958 m. Prancūzijos Nacionalinio susirinkimo narys nuo Demokratinio ir socialistinio Pasipriešinimo sąjungos. 1953–1965 m. šios partijos pirmininkas. 1947–1950 m. koalicinėje vyriausybėje buvo kovotojų ir karo aukų ministras, 1950–1954 m. užjūrio teritorijų ministras, 1954–1957 m. vidaus reikalų ministras. Jam priklauso frazė „Alžyras – tai Prancūzija“.
1959–1962 m. Prancūzijos senato narys. 1965–1968 m. Kairiųjų demokratinių ir socialistinių jėgų federacijos lyderis. 1965 m. kandidatavo į Prancūzijos prezidentus, bet antrame ture pralaimėjo Š. de Goliui, surinkęs 44 % balsų.
1969–1970 m. dalyvavo kuriant Prancūzijos socialistų partiją, 1971–1981 m. renkamas jos pirmuoju sekretoriumi. 1972–1983 m. SI pirmininko pavaduotojas.
1974 m. antrą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir antrame ture gavo 49,3 % balsų. 1981 m. gegužės 10 d. gavęs 52 % balsų, išrinktas Prancūzijos prezidentu. Jis panaikino mirties bausmę, pakėlė minimalų atlyginimą, paankstino pensiją, iki 5 savaičių pratęsė atostogas. Tačiau prasidėjo infliacija, kurios socialistų vyriausybė nesugebėjo pažaboti.
1986 m. rinkimus į Nacionalinį susirinkimą laimėjo dešinieji, bet jiems taip pat nepavyko pasiekti ženklių pokyčių. Pradėjus ardyti socialinę sistemą, nepasitenkinimas dešiniaisiais dar labiau išaugo, todėl 1988 m. F. Miteraną prancūzai vėl išrinko prezidentu. Pirmasis Prancūzijos prezidentas, 1992 m. apsilankęs Lietuvoje.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Valéry Giscard d'Estaing |
Prancūzijos prezidentas 1981–1995 |
Po to: Jacques Chirac |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Mitterand François (Fransua Miteranas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 263-264 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||
