1970 m. Tiesos taurė – 24-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Kėdainių „Nevėžis“.[1]
Pirmenybės vyko 3 etapais:
- I etapas vyko rajonuose, komandos kovojo iš kolūkių, tarybinių ūkių, įmonių ir įstaigų.
- II etapas vyko 8 zonose ir 5 miestuose, iš kurių į kitą etapą pateko nugalėtojai, taip pat Kauno ir Vilniaus miestų finalininkai.
- III etapas vyko visos šalies mastu nuo liepos 19 d. [2] iki rugpjūčio 23 d., jame varžėsi 32 komandos. Šiame etape leista dalyvauti 17 aukščiausiosios lygos komandų, 8 zoninių turnyrų nugalėtojams ir 7 pajėgiausioms komandoms iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Pagrindiniame etape žaidė 32 komandos.
Akmenės rajonas – nugalėjo „Cementas“, taip pat žaidė Agluonų tarybinis ūkis, Papilės „Venta“, Akmenės „Silikatas“, Akmenės vaikų ir jaunimo sporto mokykla.
Alytaus rajonas – nugalėjo Simno „Dzūkija“.
Kapsuko rajonas – nugalėjo „Šilas“.[3]
Kėdainių rajonas – nugalėjo Kėdainių „Chemikas“.
Kretingos rajonas – nugalėjo Kurmaičių tarybinis ūkis.
Ukmergės rajonas – nugalėjo Ukmergės „Baldininkas“.
Vilkaviškio rajonas – nugalėjo Vilkaviškio „Metalas“.
Alytaus zona – nugalėjo Simno „Dzūkija“.
Kauno miestas – turnyre žaidė tik 4 komandos, o dėl Kauno sporto funkcionierių aplaidumo neįtrauktos I lygos komandos.
Klaipėdos miestas – nugalėjo Klaipėdos „Baltija“.
Kretingos zona – nugalėjo Kurmaičių tarybinis ūkis.
Panevėžio miestas – nugalėjo Panevėžio „Autokompresorius“.
Panevėžio zona – nugalėjo „Chemikas“.[4]
Šiaulių miestas – nugalėjo Šiaulių „Elnias“.
Vilniaus miestas – nugalėjo Naujosios Vilnios „Žalgiris“.
Pagrindiniuose etapuose kovojo 32 komandos.[5]
Dvikova vyko dviejose aikštėse – Kretingoje ir Kėdainiuose.
Lietuvos taurės laimėtojas „Nevėžis“ pasiekė pusfinalį, kur svečiuose pralaimėjo Lvovo srities Mykolajivo „Cementnik“ klubui 0-1 (prat.).[14] Iki tol jis nugalėjo Dzeržinsko „Uran“ 2-0 (šešioliktfinalis namuose), Rygos „Jūrnieks“ (Latvijos taurės laimėtojas) 3-1 (aštuntfinalis namuose) ir Simferopolio „Avangard“ 2-0 (ketvirtfinalis namuose).[15][16]
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 7 (1969–1972 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. // psl. 64
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 165
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 71
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 193
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1970-08-18
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 622.
- ↑ 8,0 8,1 Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 190–191
- ↑ 9,0 9,1 Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 271.
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1970-08-25
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 622.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 271.
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 144.
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 70
- ↑ 1970 год. (Regional-football.ru)
8' 
