Antanina Mackevičiūtė
| Antanina Mackevičiūtė | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. vasario 9 d. Marijonava, Panevėžio-Velžio valsčius |
| Mirė | 2011 m. kovo 2 d. (85 metai) Garliava, Kauno rajonas |
| Palaidotas (-a) | Romainių kapinėse |
| Veikla | teatro ir televizijos aktorė, skaitovė |
| Partija | 1959 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. Lunačiarskio valstybinis teatro meno institutas |
Antanina Mackevičiūtė-Barčienė (1926 m. vasario 9 d. Marijonavoje, Panevėžio-Velžio valsčius – 2011 m. kovo 2 d. Garliavoje) – Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, skaitovė.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigė Kėdainių pradžios mokyklą, Kėdainių gimnaziją. Jos literatūros mokytojas buvo rašytojas Juozas Paukštelis. 1943–1947 m. studijavo lietuvių filologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1952 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. Priklausė pirmajai lietuvių teatralų kartai, baigusiai studijas šiame institute. Jos kurso draugais buvo aktoriai Kęstutis Genys, Leonardas Zelčius, Regina Varnaitė, Vytautas Eidukaitis, Laimonas Noreika, Birutė Raubaitė, režisierius Henrikas Vancevičius ir kiti.
1952–2002 m. Kauno dramos teatro (iki 1959 m. Kauno muzikinės dramos teatras) aktorė. Palaidota Romainių kapinėse.[1][2]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų Eimunto Nekrošiaus, Gyčio Padegimo, Jono Vaitkaus, Henriko Vancevičiaus ir kitų režisierių spektakliuose, deklamavo Lietuvos poetų eiles, nusifilmavo lietuviškuose televizijos filmuose.
Tarp mėgiamų deklamuoti poetų – Bernardas Brazdžionis, Janina Degutytė, Maironis, Justinas Marcinkevičius, Eduardas Mieželaitis, Eugenijus Matuzevičius, Salomėja Nėris, rašytojai – Alfonsas Bieliauskas, Aleksas Dabulskis, Raimondas Kašauskas, Vytautė Žilinskaitė ir kiti.[3][4]
Vaidmenys teatre
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rozina – Pjeras Ogiustenas Bomaršė. Figaro vedybos, 1952 m.
- Kručinina, Otradina – Aleksandras Ostrovskis. Be kaltės kaltieji, 1953 m.
- Liza – Levas Tolstojus. Gyvasis lavonas, 1954 m.
- Žermena – A. Žari. Šeštasis aukštas, 1957 m.
- Nichal – Nazimas Hikmetas. Keistuolis, 1959 m.
- Angustija – Federikas Garsija Lorka. Bernardos Albos namai, 1964 m.
- Serapina Srėbalienė – Kazys Saja. Mediniai balandžiai, 1975 m.
- Moteris – Eugenijus Ignatavičius, Jonas Vaitkus. Svajonių piligrimas, 1975 m.
- Karalienė Rozamunda – Alfredas Žari. Karalius Ūbas, 1977 m.
- Madam Iks – Augustas Strindbergas. Kuri stipresnė, televizijos spektaklis, 1977 m.
- Viltė – Šarūnas, pagal Vincą Krėvę, 1980 m.
- Madam Nemo – L. Vernejis. Nemo bankas, televizijos spektaklis, 1985 m.
- Choristė - Gediminas Jankus. Amžinas keleivis, 1988 m.
- Dar kartą atsigrįžtu…, monospektaklis, 1996 m., pagal B. Pūkelevičiūtę; rež. Danutė Juronytė
- Marcelė – Poeto sodnas, 2002 m.
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1981 m. Raudonmedžio rojus, rež. Bronius Talačka
- 1981 m. Juodasis trikampis, rež. Sergejus Tarasovas, Mosfilm
- 1986 m. Benjaminas Kordušas, rež. Vidmantas Bačiulis
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1974 m. LSSR nusipelniusi artistė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kauno valstybinis dramos teatras (sud. Vida Savičiūnaitė). – K.: Šviesa, 1990. – 132–133 psl. – ISBN 5-430-01091-X
- ↑ http://www.dramosteatras.lt/lt/naujienos/mire-aktore-antanina-mackeviciute-barciene/ Archyvuota kopija 2012-06-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Čepliauskas. Antanina Mackevičiūtė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 671
- ↑ Antanina Mackevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 745 psl.