Banginiai

Cetacea

Paprastasis delfinas (Delphinus delphis)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Porakanopiai ( Artiodactyla)
Infrabūrys:	Banginiai ( Cetacea)

Kitos reikšmės – Banginis (reikšmės).

Banginiai (Cetacea) – žinduolių (Mammalia) porakanopių (Artiodactyla) būrio infrabūrys. Jam priklausantys gyvūnai visiškai prisitaikę gyvenimui vandeniyje. Šnekamojoje kalboje banginiais vadinami visi šio infrabūrio atstovai, išskyrus delfinus ir jūrų kiaules. Banginius tirianti teriologijos šaka yra cetologija.

Išskiriamos dvi grupės: ūsuotieji banginiai minta planktonu, moliuskais ir kitais bestuburiais, o dantytieji banginiai yra plėšrūs, minta žuvimis, kitais banginiais ir ruoniais. Visi banginiai gyvena jūroje, išskyrus kelias Upinių delfinų rūšis.

Į vandenį šio infrabūrio žinduolių grupė persikėlė maždaug prieš 50 mln. metų, ankstyvajame eocene. Dėl aplinkos teršimo, žvejybos ir pramoninės banginių medžioklės daugelio banginių rūšių populiacijos yra ženkliai sumažėjusios.

Požymiai

Bendri požymiai

Kartu su sirenomis banginiai yra vieninteliai visiškai gyvenimui vandeniyje prisitaikę žinduoliai. Patekę į sausumą banginiai neišgyvena, išmesti į krantą greitai žūsta arba sugniuždami nuo savo svorio (kūno svoris suspaudžia plaučius arba sulaužo šonkaulius), arba dėl šiluminio smūgio dėl savo geros šilumos izoliacijos. Dėl prisitaikymo gyventi vandeniyje šio būrio atstovai patyrė ženklių visų organų pakitimų, tačiau turi ir visiems placentiniams būdingų bruožų:

kvėpuoja oru ir turi plaučius;
turi ypač galingą 4 kamerų širdį;
yra šiltakraujai, t. y. išlaiko pastovią, nuo aplinkos nepriklausomą kūno temperatūrą;
jaunikliai gimsta pilnai išsivystę ir žindžia ypač riebų pieną iš motinų pieno liaukų. Kad neprigertų, banginiukas gimsta uodega į priekį.

Banginiams priklauso didžiausi kada nors Žemėje gyvenę gyvūnai – 33,5 m ilgio ir iki 200 tonų svorio mėlynieji banginiai. Kašalotai yra didžiausi plėšrieji Žemės gyvūnai. Tuo tarpu mažiausios banginių rūšys yra iki 1,5 m ilgio, pvz., La Platos delfinas, Hektoro delfinas ir Kalifornijos jūrų kiaulė. Banginiai pasižymi žinduoliams nebūdingu ilgaamžiškumu. Kai kurios rūšys, pvz., grenlandiniai banginiai, pasiekia 200 metų amžių.

Banginiai puikiai nardo ir priklausomai nuo rūšies gali išbūti po vandeniu nuo keleto minučių iki dviejų valandų.

Ką tik gimę jaunikliai būna labai dideli (kartais iki trečdalio motinos ilgio) ir iškart ima plaukioti. Jie stipriai prisikabina prie motinos spenių ir yra jos tempiami paskui save. Tam tikrų raumenų pagalba motina įšvirkščia savo pieną į prisisiurbusio jauniklio žiotis.

Išorinė anatomija

Kūnas yra verpstės pavidalo, panašus į žuvų. Galva, liemuo ir uodega neženkliai pereina vienas į kitą. Kaklo sritis išoriškai neryški, panaši į žuvų, tuo tarpu uodega nepaprastai išlavėjusi, raumeninga ir stipri. Uodegos gale yra horizontalus pelekas, sudarytas iš dviejų šoninių odos raukšlių, be skeleto. Ant nugaros esantis vertikalus nugaros pelekas taip pat sudarytas iš odos, kartais labai didelis, lenkto kardo formos, ypač greitai plaukiančių rūšių. Oda plika, tik nedidelis plaukų kiekis kai kada randamas smakro srityje; gilesnis odos sluoksnis (corium) storas ir labai riebus, sudaro storus lašinius. Yra tik priekinės galūnės, suplotos, irklo pavidalo, nes visi pirštai sujungti bendros odos. Nagų ir užpakalinių galūnių neturi. Pilvo apačioje yra rudimentinės galūnės reikalingos banginio dauginimosi organų funkcionavimui. Banginių burnose yra dantys arba iš gomurio augančios (kartais labai didelės) raginės plokštelės. Šios raginės plokštelės yra kilusios iš skersinių gomurio raukšlių, kurias turi ir kiti žinduoliai, tačiau banginių atveju jų epitelis yra suragėjęs ir rago masė sudaro didesniąją jų dalį. Šios plokštelės kabo dviem eilėm nuo gomurio vertikaliai žemyn. Banginiui susičiaupus raginės plokštelės užima didžiąją dalį burnos ertmės. Dantis turinčių banginių dantys yra visi vienodi, kūgio formos. Bedančiai banginiai dantis turi tik embriono stadijoje, tačiau jie neprasimuša į išorę ir vėliau rezorbuojasi. Seilių liaukų neturi arba jos yra rudimentinės.

Skeletas

Kaklo slanksteliai septyni, tačiau nepaprastai trumpi, suploti ir dažnai visi arba po kelis tarpusavyje suaugę. Nedidelis skaičius šonkaulių jungiasi su krūtinkauliu. Stuburas lankstus, tarpslanksteliniai diskai stori. Žandai ilgi, nosies kaulai trumpi, dažnai net rudimentiniai. Mentikauliai be keteros, nėra raktikaulių.

Kvėpavimas, rega, uoslė, klausa

Šnervės aukštai, dantytųjų banginių susiliejusios į vieną angą. Uoslės aparatas netobulas ir uoslės nervai maži. Akys mažos, išorinių ausų nėra, o nosies kanalo išorinė anga maža. Oras iš šnervių ertmės patenka tiesiogiai į trachėją, apeinant burnos ertmę. Dėl to banginiai gali gaudyti ir ryti maistą nepertraukdami kvėpavimo.

Paplitimas

Paplitę visose jūrose, tačiau didžiausios rūšys paplitusios daugiausia ašigalių srityse. Lietuvoje prie Baltijos jūros krantų pasitaiko paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena) ir baltasis delfinas (Delphinapterus leucas).

Banginių sistematika

Pagrindinis straipsnis – Banginių sistematika.

1. Grenlandinis banginis. 2. Orka. 3. Pietinis banginis. 4. Kašalotas. 5. Narvalas. 6. Mėlynasis banginis. 7. Raukšlėtasis banginis. 8. Baltasis delfinas. Visi banginiai pavaizduoti tuo pačiu masteliu

Seniau laikyti atskiru būriu, tačiau filogenetiniai tyrimai parodė, kad banginiai labai artimi porakanopiams. Artimiausi banginiams sausumos porakanopiai yra begemotai.

Pasaulyje apie devyniasdešimt rūšių. Banginiai skirstomi į dvi grupes: bedančius banginius ir dantytuosius banginius (jiems priskiriami ir delfinai bei jūrų kiaulės):

Bedančiai banginiai, arba ūsuotieji banginiai (Mysticeti)

Šeima. Glotnieji banginiai (Balaenidae):

Grenlandinis banginis (Balaena mysticetus)
Pietinis banginis (Eubalaena glacialis)
Eubalaena japonica
Eubalaena australis

Šeima. Raukšlėtieji banginiai (Balaenopteridae):

Pošeimis. Balaenopterinae

Finvalas (Balaenoptera physalus)
Seivalas (Balaenoptera borealis)
Braido ruožuotis (Balaenoptera brydei)
Braido nykštukinis ruožuotis (Balaenoptera edeni)
Mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus)
Mažasis ruožuotis (Balaenoptera acutorostrata)
Balaenoptera bonaerensis (Balaenoptera acutorostrata porūšis)
Balaenoptera omurai, pirmą kartą rastas 2003 m.

Pošeimis. Megapterinae

Kuprotasis banginis, arba kupročius (Megaptera novaeangliae)

Šeima. Pilkieji banginiai (Eschrichtiidae):

Pilkasis banginis (Eschrichtius robustus)

Šeima. Nykštukiniai banginiai (Neobalaenidae):

Nykštukinis glotnasis banginis (Caperea marginata)

Dantytieji banginiai (Odontoceti)

Šeima. Upiniai delfinai (Platanistidae):

Amazonės delfinas (Inia geoffrensis)
Kinijos ežerinis delfinas (Lipotes vexillifer)
Gango delfinas (Platanista gangetica)

Šeima. Laplatiniai delfinai (Pontoporiidae)

la Platos delfinas (Pontoporia blainvillei)

Šeima. Narvaliniai (Monodontidae):

Narvalas (Monodon monoceros)
Baltasis delfinas, arba beluga (Delphinapterus leucas)

Šeima. Jūrų kiaulės (Phocoenidae):

Bepelekė jūrų kiaulė (Neophocaena phocaenoides)
Paprastoji jūrų kiaulė (Phocoena phocoena). Dažna Baltijos jūroje
Kalifornijos jūrų kiaulė (Phocoena sinus)
Phocoenoides dalli
Phocoena dioptrica
Phocoena spinipinnis

Šeima. Kašalotiniai (Physeteridae):

Kašalotas (Physter catodon)

Šeima. Nykštukiniai kašalotai (Kogiidae):

Mažasis nykštukinis kašalotas (Kogia sima)
Nykštukinis kašalotas (Kogia breviceps)

Šeima. Snapuotieji banginiai (Ziphiidae):

Tikrasis snapuotis (Ziphius cavirostris)
Berardius arnuxii
Bairdo snapuotis (Berardius bairdii)
Tasmanijos snapuotis (Tasmacetus shepherdi)
Longmano snapuotis (Indopacetus pacificus)
Aukštakaktis snapuotis (Hyperoodon ampullatus)
Pietinis snapuotis (Hyperoodon planifrons)
Mesoplodon hectori
Mesoplodon mirus
Mesoplodon europaeus
Mesoplodon bidens
Mesoplodon grayi
Nykštukinis snapuotis (Mesoplodon peruvianus)
Mesoplodon bowdoini
Mesoplodon bahamondi
Mesoplodon carlhubbsi
Mesoplodon ginkgodens
Mesoplodon stejnegeri
Mesoplodon layardii
Mesoplodon densirostris

Šeima. Delfininiai (Delphinidae):

Komersono delfinas (Cephalorhyncus commersonii)
Cephalorhyncus eutropia
Cephalorhyncus heavisidii
Hektoro delfinas (Cephalorhyncus hectori)
Raukšliadantis delfinas (Steno bredanensis)
Vakarų Afrikos delfinas (Sousa teuszi)
Indijos vandeniyno kuprotasis delfinas (Sousa plumbea)
Ramiojo vandeniyno kuprotasis delfinas (Sousa chinensis)
Sotalia fluviatilis
Afalina (Tursiops truncatus)
Indijos vandeniyno delfinas (Tursiops aduncus)
Dėmėtasis prodelfinas (Stenella attenuata)
Didžiakaktis prodelfinas (Stenella frontalis)
Ilgasnukis prodelfinas (Stenella longirostris)
Klimenio delfinas (Stenella clymene)
Dryžuotasis prodelfinas (Stenella coeruleoalba)
Paprastasis delfinas (Delphinus delphis)
Ilgasnukis paprastasi delfinas (Delphinus capensis)
Arabijos paprastasis delfinas (Delphinus tropicalis)
Lagenodelphis hosei
Baltasnukis delfinas (Lagenorhynchus albirostris)
Atanto baltašonis delfinas (Lagenorhynchus acutus)
Ramiojo vandeniyno baltašonis delfinas (Lagenorhynchus obliquidens)
Dulsvasis delfinas (Lagenorhynchus obscurus)
Juodasmakris delfinas (Lagenorhynchus australis)
Lagenorhynchus cruciger
Šiaurinis bangininis delfinas (Lissodelphis borealis)
Pietinis bangininis delfinas (Lissodelphis peronii)
Pilkasis delfinas (Grampus griseus)
Pūstagalvis delfinas (Peponocephala electra)
Nykštukinė orka (Feresa attenuata)
Juodoji orka (Pseudorca crassidens)
Orka, arba didžioji orka (Orcinus orca)
Ilgapelekė grinda (Globicephala melas)
Trumpovapelekė grinda (Globicephala macrorhyncus)
Iravadžio delfinas (Orcaella brevirostris)

Banginių elgesys

Banginių elgesys vis dar yra mažai ištirtas. Tyrinėdami į krantą išmestų ar sužvejotų banginių kūnus mokslininkai neblogai pažino šių žinduolių anatomiją ir fiziologiją, tačiau kol kas nedaug žinoma apie jų elgseną. Pagrindinė priežastis yra ta, jog nepaprastai sudėtinga studijuoti gyvūnus, kurie daugiausiai laiko praleidžia giliai vandeniyje, dažnai toli nuo žemės. Tačiau naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis pradedama geriau pažinti šiuos gyvūnus.

Šuolis iš vandens

Banginiai kartais su didele jėga išnyra iš vandens ir vėl krinta atgal sukeldami vandens purslus. Tai vadinama „laužymu“ (tiesioginis vertimas iš anglų k.) ir yra vienas įspūdingiausių banginių veiksmų vandens paviršiuje. Dažniausiai banginių stebėtojams tai vienintelė galimybė pamatyti visą banginį.

Skirtingos banginių rūšys tokį veiksmą atlieka skirtingai, tai priklauso ir nuo banginių dydžio. Mažesni gali iššokti pakankamai aukštai, didesni paprastai išmeta į orą 2/3 savo kūno ir krenta ant pilvo arba persisukę krenta ant šono.

Ne visos banginių rūšys atlieka tokius triukus ore, o pomėgis šokinėti nebūtinai priklauso nuo dydžio, pavyzdžiui, nedidelius Minke rūšies banginius pamatyti šokinėjančius galima daug rečiau negu trečius pagal dydį Humpback banginius.

Pastebėta, kad kai vienas banginis kartą iššoka iš vandens, kiti dažniausiai pradeda daryti tą patį. Užfiksuota, kad Humpback banginiai tiek maitinimosi, tiek veisimosi teritorijose per „pasirodymus“ yra iššokę per 200 kartų. Tai yra įspūdingas skaičius, žinant, kad toks banginis vidutiniškai sveria kaip 400 žmonių.

Šuoliai iš vandens kol kas išlieka vienu paslaptingiausių banginių elgsenos elementų. Tačiau mokslininkai iškėlė kelias šio elgesio hipotezes: tai galėtų būti savęs demonstravimas, meilinimasis, komunikacijos būdas, žuvų vaikymas, apsivalymas nuo apnikusių parazitų, savo jėgos parodymas arba paprasčiausiai pasilinksminimas. Mokslininkų manymu tai lemia ne viena priežastis.

Vandens lašelių išpūtimas

Tai vienas geriausių būdų pamatyti didelį banginį vandeniyne. Šie žinduoliai kvėpuoja staigiai įkvėpdami ir iškvėpdami – taip atsiranda vandens lašelių debesys virš jo galvos. Įvairių banginių rūšių skirtingas ir vandens išpūtimo aukštis, ir forma, ypač tai galima pastebėti ramiomis dienomis; tačiau vėjuotame ir lietingame ore šios savybės keičiasi. Pavyzdžiui, Right rūšies banginių išpūtimas yra taisyklingos V formos, Humpback rūšies gerokai platesnis ir vidutinio aukščio (3-5 metrų), Fin banginiai vandenį išpučia virš 5 metrų.

Kol kas niekas negali paaiškinti, kodėl vandens išpūtimą galime matyti. Tikėtina, kad tai vandens garai, kurie kondensuojasi šaltame ore, ir mažas kiekis jūros vandens, kuris išeina iš banginio „nosies“. Tai taip pat galėtų būti gleivių purškimas iš banginio plaučių.

Uodegos plaukmuo

Prieš neriant į vandens gelmes banginiams patogu iškelti uodegas į orą, nes taip susidaro status kampas. Pagal uodegos pelekus yra identifikuojama nemažai banginių rūšių, todėl toks šių gyvūnų elgesys leidžia mokslininkams rinkti svarbią informaciją. Yra du panirimo į vandenį būdai – kai matoma apatinė peleko pusė (būtent pagal ją ir galima atpažinti kiekvieną individą) ir kuomet ji būna užsilenkusi.

Smūgis uodega

Banginis iškelia uodegą į orą ir su didžiule jėga trenkia ją į vandens paviršių; tai jis atlieka keliolika ar keliasdešimt kartų iš eilės. Banginiai tuomet gali būti apsivertę ant nugaros.

Smūgis peleku

Dauguma banginių rūšių, o ypač Humpback ir Right banginiai atlieka tokį veiksmą: sukasi ant šono ir daužo krūtinės pelekais per vandenį. Kartais šie žinduoliai tiesiog guli ant nugaros ir mojuoja į orą iškeltais pelekais, o tuomet jais daužia per vandenį.

Stebėjimas

Tai banginio elgesys, kai jis vertikaliai iškiša galvą (ir akis) į paviršių ir sukiojasi 90-180 laipsnių kampu. Manoma, kad taip banginiai dairosi, stebi.

Poilsis

Taip vadinamas banginių plūduriavimas vandens paviršiuje, matoma tik dalis banginio nugaros. Manoma, kad banginiai nemiega, o ilsisi (miegoti jiems neleidžia nuolatinis kvėpavimo reguliavimas, miegant galėtų uždusti). Tokioje pasyvioje būsenoje dirba tik dalis gyvūno smegenų.

Žaidimai

Manoma, kad daugeliu atvejų tokį banginių elgesį galima aiškinti noru tiesiog smagiai pažaisti. Pastebėta, kad jie persekioja vienas kitą, šoka į orą, sukiojasi ir atlieka kitus judrius veiksmus vandeniyje ir jo paviršiuje. Jeigu banginiai išgirsta pro šalį plaukiantį laivą, seka jį ir maudosi jo sukeltose bangose. Atrodo, kad dauguma šių žinduolių mėgsta žmonių, ruonių, jūros vėžlių ir kitų jūros gyventojų draugiją; jie netgi žaidžia su jūros dumbliais, akmenukais ir kitais jūros objektais, nešdami juos burnoje arba mėtydami ant savo pelekų. Yra logiškų kai kurių šių gyvūnų veiklų paaiškinimų, tačiau abejojama ar žaidimas yra reikšmingas jų gyvenime.

Žmonės ir banginiai

Ilgą laiką banginiai turėjo didelę ekonominę reikšmę. Viduramžiais banginiai medžioti dėl didelio kiekio mėsos, banginio taukų, kurie naudoti kaip kuras, bei žandikaulių, kurie naudoti namų statyboje. Viduramžių pabaigoje į banginių (daugiausia glotniųjų, pvz., grenlandinių) medžioklę netgi plaukdavo laivynai. Ir vėliau jie buvo medžiojami dėl spermaceto, taukų, mėsos ir kaulų. Iš taukų buvo daromas tepalas; mėsa ir kaulai naudoti kaip trąšos; spermacetas naudotas farmacijoje. Banginiams medžioti buvo įrengiami specialūs laivai, ginkluoti tam tikromis patrankomis ir aprūpinti įrengimais banginio produktams perdirbti. Banginiams nušauti naudoti suspausto oro sviediniai, kurie pataikę į banginį pripučia jį kaip pūslę, arba žeberklai, vienu galu pririšti prie laivo. XX a. banginių paieškai pradėti naudoti radarai ir lėktuvai. XX a. pradžioje banginių medžiokle daugiausia vertėsi Norvegija. Kiti šios veiklos centrai buvo Pietų Afrikoje ir Falklando salose. Dėl intensyvios medžioklės XX a. pradžioje iškilo banginių išnykimo grėsmė, dėl to jų medžioklė imta riboti, o šiuo metu yra draudžiama ir ją tebevykdo tik kelios šalys (Norvegija, Islandija, Japonija, Grenlandija) bei kai kurios šiaurės tautos.

Šaltiniai

Whales dolphins and porpoises; Mark Carwardine; Smithsonian Handbook, 2002 – ISBN 0-789-4890-2
A guide to Whale Behavior; Stellwagen Soundings, vol. 12, no. 1, 2007.