Didieji Dulsvieji kalnai
Didieji Dulsvieji kalnai (angl. Great Smoky Mountains) – kalnai Jungtinėse Amerikos Valstijose, Apalačų kalnų aukštojoje dalyje, vakarų Šiaurės Karolinoje ir rytų Tenesyje. Driekiasi tarp Noksvilio vakaruose ir Ašvilio rytuose, toliau rytuose pereina į Mėlynąjį kalnagūbrį. Kartais laikomi Junakos kalnų dalimi.[1]
Aukščiausioji kalnų dalis paskelbta Didžiųjų Dulsvųjų kalnų nacionaliniu parku (pasaulio paveldo objektas). Ten stūkso aukščiausia šių kalnų viršūnė – Kuvohis (2205 m), taip pat 1830 m aukštį viršijantys kalnai – Giujo, Čapmanas, Kolinsas, Le Kontas, Kepartas.[1]
Kalnų šlaitus dengia miškai, iš jų ~40 % – pirmykščiai. Dėl dažno lietaus gausu upokšnių, krioklių.[1]
Didžiuosiuose Dulsvuosiuose kalnuose nuo seno gyveno indėnai čerokiai. Dabar įsiteigta čerokių indėnų rezervacija, dalis jų žemių patenka į Pisgaho, Nantaheilos ir Čerokių nacionalinius miškus. XVIII a. pab. kalnų slėniuose pradėjo kurtis europiečių žemdirbiai. XIX a. vid. kalnus tyrinėjo geografas Arnoldas Giujo ir suteikė jiems tokį pavadinimą dėl būdingos melsvos miglos. XX a. pr. daug miškų iškirsta.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Great Smoky Mountains. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.