Friedrichshafen G.II
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Friedrichshafen G.II (gamyklinis indeksas FF.38) buvo G tipo sunkusis bombonešis, kurį Pirmojo pasaulinio karo metu suprojektavo ir gamino Vokietijos Imperijos įmonė "Flugzeugbau Friedrichshafen". Vienintelis lėktuvo operatoroius - Luftstreitkräfte (Vokietijos imperatoriškosios karinės oro pajėgos) jį naudojo taktinėms ir ribotoms strateginėms bombardavimo operacijoms.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]G.II pagrindu buvo sėkmingas ankstesnis modelis G.I. Karo eigoje tobulėjant technikai ir atsirandant vis greitesnių Antantės naikintuvų, augo poreikis modernizuoti Vokietijos bombonešius.
G.I modernizacija apėmė sparnus jugusių statramsčių skačiaus sumžinimą iki dvejų porų vienoje fiuzeliažo pusėje, dėžės formos uodegos stabilizatorių blokas buvo pakeistas tradiciniu horizontalaus ir vertikalaus stabilizatoriaus agregatu. G.I ekspolacija parodė, jog Benz Bz.III variklis buvo nepakankamai galingas, todėl G.II turėjo porą galingesnių šešių cilindrų 150 kW (200 AG) galios Benz Bz.IV, sukusių stumiančius sraigtus. Ši modernizacija leido padidinti naudingąjį krūvį. Padidėjusi galia taip pat leido sumontuoti antrąjį gynybinį kulkosvaidį už sparnų. Kaip ir ankstesniame modelyje įgulą sudarė trys vyrai: galinis šalys, pilotas ir bombarduotojas, kuris atliko priekinio šaulio vaidmenį.
Eksploatacijos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nors Friedrichshafen G.I išliko prototipu, G.II jau tapo serijiniu modeliu. Iš viso buvo pagaminti 35 orlaiviai: "Friedrichshafen" pastatė 18, o "Daimler" - 17 vnt. Vokietijos kariuomenės daliniuose G.II buvo intensyviai naudojami nuo 1916 m. pradžios Vakarų fronte ir Makedonijoje, kur jiems tekdavo taktinės bombardavimo operacijos. Iš pradžių operacijos su G.II buvo vykdomos šviesiu paros metu, bet vėliau, didėjant nuostoliams, buvo pereita prie naktinio bombardavimo misijų.
G.II-ieji fronte buvo naudojami iki 1917 m. pabaigos ir užsirekomendavo kaip patikimi, tvirti ir nelinkę į avarijas. G.II tapo pagrindu 1917 m. pasirodžiusiam kiek didesniam Friedrichshafen G.III.
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vokietijos imperija
- Karinės oro pajėgos - Luftstreitkrafte
Techniniai parametrai (FF.38)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- įgula: 3
- Ilgis: 11,41 m
- Viršutinio sparno mojis: 19,7 m
- Apatinio sparno mojis: 18,85 m
- Aukštis: 3,65 m
- Sparno plotas: 75 m²
- Tuščio svoris: 1 930 kg
- Kilimo svoris: 3 171 kg
- Varikliai: 2 × 6 cilindrų 150 kW (200 AG) galios vandeniu aušinami vidaus degimo varikliai Benz Bz.IV
- Propeleriai: dvimenčiai mediniai fiksuoto žingsnio, stuminatys
- Maksimalus greitis: 148 km/h
- Ginkluotė: 3 × 7,92 mm Parabellum MG14 kulkosvaidžiai
- Bombos: 300 kg bombų
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg. Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9.
- (DE) Siegfried Borzutzki: Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH: Diplom-Ingenieur Theodor Kober. Berlin, Königswinter, 1993, S. 121–22.
- (DE) Peter M. Grosz: Windsock Datafile 65 Friedrichshafen G.III / G.IIIa. Berkhamsted 1997, ISBN 0-948414-97-9.
- (DE) Karlheinz Kens, Hanns Müller: Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs 1914–1918. München 1973, ISBN 3-453-00404-3.
- (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Wilhelmshaven 1977.
- (DE) Kenneth Munson: Bomber 1914–1919. Orell Füssli Verlag, 2. Auflage, Zürich (1976).
- (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18. München 1959.
- (DE) Karl Pawlas: Deutsche Flugzeuge 1914–1918. Nürnberg 1976, Seiten 63–65, ISBN 3-88088-209-6.
- (EN) Michael J. H. Taylor: Jane's Encyclopedia of Aviation. Studio Editions, London 1989, S. 413.
- (EN) World Aircraft Information Files. Bright Star Publishing, London, File 894 Sheet 47ff.
- (EN) John Batchelor, Malcom V. Lowe: The Complete Encyclopedia of Flight 1848–1939.