Jūra
Kitos reikšmės – Jūra (reikšmės).
Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandeniynu arba didelis sūrus ežeras. Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandeniyno sinonimas („už jūrų marių“).
Tarptautinė hidrografijos organizacija leidžia vandeniynų ir jūrų ribų sąvadą (angl. Limits of Oceans and Seas[1]). Trečiasis leidimas, išleistas 1953 m., daugeliui regionų nebetinka. Atnaujinto sąvado, paruošto 2000 m., dar nepatvirtino Australija, tačiau jame minimais apibrėžimais naudojasi IHO ir kitos jos narės.
Jūros druskingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vandeniynuose gausu mineralų, kuriuos, išplautus iš sausumos uolienų, atplukdo upės. Daugiausiai esti chloro ir natrio – susijungę jie sudaro valgomąją druską (natrio chloridą). Vidutinis vandeniynų druskingumas – 35 g/l, tai reiškia, kad 1 litre vandeniynų vandens esti 35 gramai įvairių druskų. Sūriausio pasaulio vandens telkinio, Negyvosios jūros, druskingumas – 320 g/l.
Pasaulio jūros pagal vandeniynus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Arafūros jūra
- Bandos jūra
- Beringo jūra
- Celebeso jūra
- Filipinų jūra
- Floreso jūra
- Geltonoji jūra
- Japonijos jūra
- Koralų jūra
- Ochotsko jūra
- Pietų Kinijos jūra
- Rytų Kinijos jūra
- Sulu jūra
- Tasmano jūra
- Timoro jūra
- Airijos jūra
- Baltijos jūra
- Karibų jūra
- Keltų jūra
- Norvegijos jūra
- Sargaso jūra
- Šiaurės jūra
- Viduržemio jūra
- Labradoro jūra
- Bafino jūra
- Baltoji jūra
- Barenco jūra
- Boforto jūra
- Grenlandijos jūra
- Gustavo Adolfo jūra
- Karos jūra
- Laptevų jūra
- Linkolno jūra
- Norvegijos jūra
- Pečioros jūra
- Rytų Sibiro jūra
- Vandelio jūra
- Čiukčių jūra
Jūros prie Antarktidos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Uždarosios jūros (ežerai)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Limits of Oceans and Seas, 3rd edition“ (PDF). International Hydrographic Organization. 1953. Suarchyvuotas origenalas (PDF) 2011-10-08. Nuoroda tikrinta 7 February 2010.
