Jonas Steponavičius
| Jonas Steponavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1880 m. kovo 10 d. Zokorių vienkiemis, Antalieptės valsčius, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1947 m. gruodžio 8 d. (67 metai) Vokietija
|
| Veikla | Lietuvos kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos krikščionių demokratų partija |
| Alma mater | Vilniaus kunigų seminarija Peterburgo dvasinė akademija Leipcigo universitetas |
Jonas Steponavičius (1880 m. kovo 10 d. Zokorių vienkiemis, Antalieptės valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gruodžio 8 d. Vokietija) – Lietuvos kunigas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1899 m. baigė Rygos gimnaziją, 1903 m. Vilniaus kunigų seminariją, 1907 m. – Peterburgo dvasinę akademiją, 1906 m. įšventintas kunigu, įgijo teologijos magistro laipsnį. 1910–1912 m. Miuncheno, Berlyno, Leipcigo universitetuose studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1912 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.
Nuo 1912 m. paskirtas Vilniaus Šv. Jono bažnyčios vikaras. I Pasaulinio karo metu pasitraukė Rusiją, 1915–1919 m. Rusijos imperijos kariuomenės Kaukazo armijos kapelionas. Aktyviai reiškėsi Tifliso lietuvių gyvenime.
1919 m. grįžęs į Lietuvą klebonavo Semeliškėse, organizavo savivaldybes Kaišiadorių apskrityje. 1920 m. lenkų suimtas ir išvežtas į Gardiną. Lenkų fronte dalyvavo kaip partizanas ir šaulys.
1921 m. vasario 4 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo, 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. Trečiojo Seimo atstovas. Trečiojo Seimo antrasis vicepirmininkas.[1]
1927–1933 m. Zarasų gimnazijos direktorius, nuo 1933 m. Utenos gimnazijos mokytojas. 1941–1944 m. Zarasų apskrities viršininkas. Artėjant rusų kariuomenei pasitraukė į Žemaitiją. 1944 m. liepos 29 d. Viekšniuose su Žemaitijos kovotojais sudarė viešą aktą įkurti Tėvynės apsaugos rinktinę. Rudenį pasitraukė į Vokietiją.
1908 m. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių banko narys. 1912–1914 m. „Ryto“ draugijos pirmininkas.
Zokorių vienkiemyje išliko dr. Jono Steponavičiaus gimtasis namas, prie kurio 1996 m. rugsėjo 2 d. pašventintas tautodailininko J. Tvardausko sukurtas stogastulpis.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Organinė psichologija, 1937 m. ir 1939 m.;
- Psichologija, jos objektas ir metodas, 1938 m.;
- Subjektyvios lygybės nustatymas, remiantis vidutine paklaida ir vartojant registravimo metodą, 1912 m., vokiečių kalba.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Steponavičius Jonas, Trumpovos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.
- Steponavičius Jonas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 501.
- Laukaitytė R., Steponavičius Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 363–365.
- Laukaitytė R., Steponavičius Jonas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 488–492.
- Indrašius V., "Aukštaitijos šviesuliai", Vilnius, 1999, p. 147 - 156.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas