Laura (Giorgione)

Laura
Menininkas	Džordžonė
Metai	1506
Meno kryptis	renesansas
Medžiagos, technika	aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys	41 cm × 33,5 cm
Miestas (vieta)	Viena,  Austrija
Muziejus	Meno istorijos muziejus

Jaunos moters portretas, geriau žinomas pavadinimu Laura – italų renesanso dailininko Džordžonės (apie 1477–1510) paveikslas. Eksponuojamas Meno istorijos muziejuje Vienoje.

Apie paveikslą

Paveikslas yra vienintelis venecijiečio tapytojo Džordžonės, kuris yra datuotas, bei vienas iš labai nedaugelio, kurio Džordžonės autorystė yra menkai abejotina. Paveikslo reverse pažymėta 1506 m. atlikimo data, autoriumi Džordžonė ir užsakovu „ponas Džakomas“. Nieko tikro nežinoma apie paveiksle vaizduojamą moterį. „Laura“ yra pirmasis tokio pobūdžio portretas Venecijos dailėje, kuriame vaizduojama sensuali, iš dalies apsinuoginusi poetiška moteris. Yra kelios moters statuso spėjimo versijos: žmona, nuotaka, kurtizanė. Viena vertus, nei viena gerbiama to laikotarpio moteris, žmona, nesileistų būti vaizduojama su apnuoginta krūtimi, kita vertus, paveiksle akivaizdžiai pabrėžiamas moters kuklumas. Medelis už moters yra lauras − religijoje skaistybės simbolis, pati moteris neprovokuojančiai žiūri tiesiai prieš save, o ne į žiūrovą. Yra versijų, kad šis portretas galėjo būti dvigubo portreto dalis, kurio kitoje dalyje tikriausiai buvo pavaizduotas užsakovas „ponas Džakomas“. Moters kairės rankos padėtis gali rodyti, kad ji yra nėščia. Moters bruožai paveiksle yra ženkliai labiau individualizuoti nei kitų panašių venecijietiškų paveikslų, o tai padidina tikimybę, kad jame pavaizduotas realios asmenybės portretas.

Paveikslas pavadinimą „Laura“ įgavo vėliau, tačiau šiuo metu, versija, kad jame vaizduojama Petrarkos poetinė mylimoji Laura, yra atmetama. Petrarkos Laura buvo kukli blondinė, atmetusi poeto aistrą, Džoržonės Laura yra juodbruva, putli ir jos įvaizdis akivaizdžiai skirtas jaudinti. Medelis lauras gali kelti kitą asociaciją − galbūt tai yra aliuzija į Apolono mylimąją Dafnę, kuri nenorėdama būti Apolono suviliota pavirto į lauro medelį. Moteris paveiksle apsirengusi plačiu prabangiu raudonu apsiaustu su kailio apvadu. Tuo laiku tai buvo labiau vyriškas drabužis, paprastai asocijuojamas su literatais. Yra versija, kad galbūt portretu vaizduojama kuri Venecijos kurtizanė, išgarsėjusi savo metu eilėmis, bet nėra nei vienas žinomas tokios asmenybės portretas su apnuoginta krūtimi. Infraraudonųjų spindulių tyrimai rodo, kad Džordžonė iš pradžių apsiaustą planavo vaizduoti labiau praskleistą ties apnuoginta krūtimi ir tikriausiai parodyti daugiau apatinių marškinių, panašiai kaip Ticianas pavaizdavo moterį vėlesniame paveiksle „Flora“. Dabartiniame variante moters apatinius marškinius vos vos galima nuspėti ties apsiausto pakraščiu. Leonardas da Vinčis tuo metu buvo Venecijoje ir Džordžonė tikriausiai galėjo žinoti jo „Džinevros de Benči portreto“ kompoziciją. Albrechtas Diureris metais anksčiau buvo nutapęs „Jaunos venecijietės portretą“, kuris galbūt irgi pasitarnavo Džordžonei pavyzdžiu.

Susiję kūriniai

• 
  Leonardas da Vinčis. „Džinevros de Benči portretas“, apie 1478 m.
• 
  Albrechtas Diureris. „Jaunos venecijietės portretas“, 1505 m.
• 
  Ticianas. „Flora“, apie 1520 m.

Šaltiniai

• Bellini, Giorgione, Titian, and the Renaissance of Venetian Painting. Yale University Press, 2006, p. 208-210. ISBN 9780300116779
• The Guardian