Lerva

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vabzdžio lerva

Lerva – viena iš vabzdžių nepilnos ir pilnos metamorfozės (vystymosi) stadijų, esanti tarp kiaušinėlio ir suaugėlio stadijos (nepilnos metamorfozės atveju) arba tarp kiaušinėlio ir lėliukės (pilnos metamorfozės atveju).

Nepilnos metamorfozės lervos savo išvaizda ir gyvenimo būdu panašios į suaugėlius, tiktai jos yra mažesnės ir neturi išsivysčiusių sparnų. Jos keletą kartų neriasi ir tampa suaugėliu. Išsinėrimų skaičius gana nevienodas: paprastojo grambuolio būna 2, lašalų iki 45, bet dažniausiai lervos neriasi 4-5 kartus. Laikotarpis tarp dviejų išsinėrimų vadinamas lervos stadija, o neretai dar ir ūgiu.

Lašalų lervos gyvena vandeniyje ir kvėpuoja trachėjinėmis žiaunomis. Žirgelių lervos taip pat gyvena vandeniyje, bet yra labai plėšrios. Jos iš dalies panašios į suaugėlius, turi gerai išsivysčiusias vaikščiojamąsias kojas, didelę apatinę lūpą, kuri virtusi grobio gaudymo organu. Skydamarių lervinė stadija vadinama nimfa, jos metu vyksta esminiai lervos kūno persitvarkymai. Nimfos būna po skydu, arba specialiuose kokonuose. Iš nimfos išsivysto sparnuotas patinas. Blakių lervos turi dvokiančias liaukas, kurių angelės atsiveria pilvelio 4-6 segmentuose. Todėl jos išskiria nemalonų kvapą.

Musės lerva

Vabzdžių, turinčių pilną metamorfozę, lervos gana įvairios. Vabalų lervos turi gerai išsivysčiusią aiškiai matomą galvą ir būna su krūtinės kojomis arba be jų. Apsiuvų lervos gyvena vandeniyje savotiškuose jų pačių iš augalų dalelių, akmenukų, tuščių sraigių kriauklelių pagamintuose „nameliuose". Dalis lervų negamina tokių namelių ir slapstosi dugne. Drugių lervos yra kirmėliškos išvaizdos ir vadinamos vikšrais. Plėviasparnių lervos bekojės, o augalėdės rūšys yra su krūtinės ir pilvelio kojomis. Dvisparnių lervos dažniausiai su maža, bet nematoma galva, tiktai uodų ji gerai matoma. Kai kurios lervos kenkia augalams, gyvena gyvų augalų audiniuose, kitos dvisparnių lervos gyvena puvėsiuose, srutose, mėšle, vandeniyje. Yra ir plėšrių lervų, ir parazitinių, gyvenančių kitų gyvūnų kūne.

Kai kurių stuburinių gyvūnų lerviškos išvaizdos stadija turi kitus pavadinimus: varliagyvių – buožgalvis, vėžiagyvių – nauplijus.

Žodžio kilmė

1768 m. Karlas Linėjus lervomis pavadino nesubrendusias vabzdžių formas, kurios tarsi užslepia, maskuoja suaugusių vabzdžių formas (lot. larua – kaukė; dvasia).