Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.
Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Pirmasis šio teatro vaidinimas įvyko 1719 m., ir jo kūrėju laikomas Riūkiū karalystės rūmų dvariškis Tamagusuku Čiokunas (jap. 玉城朝薫 = Tamagusuku Chōkun, 1684–1734). Oficialus jo titulas buvo „šokių komisaras“ (jap. 組奉行 = odori-bugyō). Jis buvo atsakingas už diplomatinių svečių iš Čingų Kinijos linksminimą muzika ir šokiais. Nors nuo XVII a. pradžios Riūkiū karalystė mokėjo duoklę Sacumos domenui, nuo XIV a. ji išlaikė duoklinius ryšius ir su Kinija, su kuria reguliariai keisdavosi misijomis. Pasiuntiniai iš Kinijos praleisdavo Riūkiū sostinėje Nahoje keturis mėnesius (nuo birželio iki rugsėjo pabaigos). Jų užėmimui buvo sukurtas sudėtingas protokolas ukvanšin (jap. 御冠船 = Okansen, okinavų kalba: ukwanshin), pagal kurį buvo rengiamos mažosios ir didžiosios puotos, jas lydėdavo muzikiniai pasirodymai.
Tamagusuku Čiokunas iki tapdamas komisaru ne vieną kartą lankėsi Japonijos sostinėje Edo, iš kur parsivežė daug naujų idėjų, kaip turėtų atrodyti pasirodymai garbingiems svečiams. Derindamas japoniško no, kabukio ir kiogeno tradicijas su Riūkiū šokiais bei kiniška Pekino opera, jis sukūrė naują teatrinę tradiciją kumi odorį. Jis pats parašė pirmuosius kūrinius, kurie suvaidinti rūmuose.
1569 − Londono Šv. Povilo katedroje pradėti traukti pirmosios Didžiojoje Britanijoje nacionalinės loterijos laimingieji skaičiai. Gautos lėšos buvo panaudotos įtvirtinimams, uostams taisyti bei kitiems visuomeniniams darbams.
1935 − amerikietė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi, lėktuvu viena perskridusia Ramųjį vandeniyną.
1946 − Albanijos ministras pirmininkas Enveras HodžaAlbaniją paskelbė Liaudies respublika, o save jos vadovu.
1964 − JAV vyriausybės komisija oficialiai paskelbė specialaus komiteto tyrimą, kuris buvo paremtas 7000 mokslinių straipsnių, susiejančių tabako vartojimą su vėžiniais ir kitais susirgimais. Po šio pranešimo paskelbimo, JAV ant tabako gaminių atsirado įspėjimai apie žalą sveikatai, pradėta kampanija prieš rūkymą.
1981 − trijų britų grupė, vadovaujama sero Ranulfo Fieneso, greičiausiai ilgiausiu maršrutu kirto Antarktiką – Skoto bazę ji pasiekė per 76 dienas, įveikusi 2 tūkst. 200 mylių.
Vasaros olimpinės žaidynės į Paryžių sugrįžo praėjus šimtmečiui nuo 1924 m. olimpiados. Jos tapo šeštosiomis olimpinėmis žaidynėmis, kurias yra rengusi Prancūzija (trys vasarą ir trys žiemą). Tai bus pirmas kartas, kai dvejos iš eilės olimpinės žaidynės vyks Europoje – po Paryžiaus žaidynių Italijoje vyks 2026 m. žiemos olimpinės žaidynės.
Iš pradžių dėl organizatoriaus teisės varžėsi Paryžius ir Los Andželas. Tarptautinis olimpinis komitetas galutinį sprendimą paskelbė 2017 m. rugsėjo 13 dieną. Tai buvo precendento neturintis balsavimas, kurio metu paaiškėjo tiek 2024 m., tiek 2028 m. olimpinių žaidynių rengėjai. Teisęs surengti Olimpiadą gavo ir Paryžius, ir Los Andželas. Anksčiau buvo pranešta, kad Budapeštas, Roma, Hamburgas atsisakė ketinimų surengti olimpines žaidynes 2024 metais.
