Navaros karalystė

Reino de Navarra Nafarroako Erresuma Navaros karalystė
← 824 – 1620 →
Vėliava Herbas
Location of Navara
Sostinė	Pamplona
Kalbos	Ispanų, baskų
Valdymo forma	Paveldimoji monarchija
Istorija
- Šalis išsivadavo iš Frankų imperijos	824 m.
- Susijungė su Prancūzijos karalyste	1620 m.

Navaros karalystė (isp. Reino de Navarra, bask. Nafarroako Erresuma), iš pradžių vadinta Pamplonos karalyste (bask. Iruñeko Erresuma) – baskų karalystė, gyvavusi Vakariniuose Pirėnuose prie Atlanto vandeniyno dabartinėje Ispanijos ir Prancūzijos teritorijoje. Navaros karalystė įkūrė Inigas Arista ir pasiskelbė Pamplonos karaliumi 824 m. Iš pradžių jis priešinosi frankų invazijai ir buvo Kordobos emyrato vasalas. X a. pradžioje Pamplonos karalystė išsilaisvino iš maurų ir užkariavo daug teritorijų, bet po to vėl buvo valdoma Kordobos emyro iki XI a. pradžios. Keletas padalinimų ir valdovų dinastijų pasikeitimų lėmė karalystės teritorijos sumažėjimą ir tai, kad ją valdė Aragono (1054–1134 m.) ir Prancūzijos karaliai (1285–1328 m.).

XV a. kilo vidinis konfliktas ir jo pabaigoje Navaros karalystės pietinę dalį užėme Kastilijos karalystė 1512 m. (1524 m. visam laikui). Navaros karalystė tapo suvienytos Ispanijos dalimi. Šiaurinė karalystės dalis buvo sujungta personaline unija su Prancūzijos karalyste 1589 m., kai Navaros karalius tapo Prancūzijos karaliumi Henriku IV. 1620 m. šiaurinė Navaros dalis buvo prijungta prie Prancūzijos; Prancūzijos karaliai vadinosi „Prancūzijos ir Navaros“ karaliais iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ir vėl, atkūrus monarchiją, iki 1830 m. Navara netrukus pertvarkyta į provinciją, neturinčią ypatingo statuso.