Paleontologija
Paleontologija – biologijos mokslas, tiriantis geologinės praeities organinį pasaulį. Kaip ir bet koks savarankiškas mokslas, paleontologija turi savo tyrimo objektus, uždavinius ir metodus, tačiau yra glaudžiai susijusi su kitais biologijos mokslais ir geologija. Šis mokslas nagrinėja priešistorinių laikų organinį pasaulį pagal įvairių organizmų iškasenas ar jų veiklos pėdsakus. Iškastinės organizmų liekanos ar jų veiklos pėdsakai vadinami fosilijomis.[1]
Paleontologija yra skirstoma į tris atskiras šakas: paleozoologija, paleobotanika ir paleoekologija.
Mokslininkai, padėję pagrindus paleontologijai, kaip mokslui: A. van Levenhukas, Karlas Linėjus, Z. Biufonas, Žoržas Kiuvjė (Cuvier), Viljamas Smitas, Žanas Batistas de Lamarkas, Adolfas Bronjanas, Čarlzas Darvinas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Paleontologija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
| |||||
|
Šis straipsnis apie geologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |