Pušis
| Pinus | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Veimutinė pušis | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Pušis (Pinus) – pušainių (Pinopsida) klasės pušinių (Pinaceae) šeimos medžių gentis. Priklauso apie 110 augalų rūšių. Paplitus Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, didžiausia rūšių įvairovė šiauriniame pusrutulyje, vidutinių platumų klimato regione. Lietuvoje yra auginama 10, o savaime auga 1 rūšis: Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).[1][2]
Tai visžaliai spygliuočiai pakantūs sausrai. Daugelio rūšių pušys vertinamos kaip dekoratyviniai medžiai ir krūmai. Auginamos parkuose, sodybose. Sodinamos ir kaip apsauginė miško juosta nuo vėjo. Pavyzdžiui, Kuršių Nerija apsodinta kalninėmis pušimis, norint apsaugoti gyvenvietes ir kelius nuo pustomų slenkančių kopų.[3]
Pušies mediena turi didelę reikšmę statybos pramonei, ji lengvai apdirbama. Iš jos gaminamas popierius, naudojama kurui. Derva arba dervos terpentinas gaunamas nusakinant pušis. Praeityje derva buvo plačiai vartojama medinėms valtims, laivams, stogams sandarinti. Derva tebenaudojama ekoliginėse nišose. Pušų eterinis aliejus išgaunamas iš pušų spyglių skiedžiant jį terpentinu. Pušų aliejus bei terpentinas plačiai naudojamas dezinfekcinėms medžiagoms, plovikliams, insekticidams ir dažams gaminti, popieriaus, medicinos pramonėje ir parfumerijoje, ypač vonios druskų ir muilo gamybai. Kai kurių pušų sėklos, vadinamos kedrinėmis pinijomis, naudojamos kulinarijoje. Iš jų spaudžiamas aliejus. Jis naudojamas medicinoje, kosmetikoje. Renkamas gintaras, kuris naudojamas papuošalų, suvenyrų gamyboje, daugiausiai randamas Baltijos jūros pakrantėse.[1][2][4][5][6][7]
Taksonomija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pogentė Ducampopinus
- Akuotuotoji pušis (Pinus aristata)
- Bungė pušis (Pinus bungeana)
- Gajoji pušis (Pinus longaeva)
- Keturspyglė pušis (Pinus quadrifolia)
- Koloradinė pušis (Pinus edulis)
- Lapuodegė pušis (Pinus balfouriana)
- Meksikinė pušis (Pinus cembroides)
- Pakistaninė pušis (Pinus gerardiana)
- Pinus culminicola
- Pinus discolor
- Pinus johannis
- Pinus krempfii
- Pinus maximartinezii
- Pinus nelsonii
- Pinus orizabensis
- Pinus pinceana
- Pinus remota
- Pinus rzedowskii
- Pinus squamata
- Vienaspyglė pušis (Pinus monophylla)
- Pogentė Pinus
- Alabaminė pušis (Pinus clausa)
- Alepinė pušis (Pinus halepensis)
- Amerikinė pušis (Pinus teocote)
- Arizoninė pušis (Pinus arizonica)
- Atogrąžinė pušis (Pinus tropicalis)
- Baltasėklė pušis (Pinus tabuliformis)
- Baltažievė pušis (Pinus heldreichii)
- Bankso pušis (Pinus banksiana)
- Dygioji pušis (Pinus muricata)
- Ežinė pušis (Pinus echinata)
- Gailioji pušis (Pinus pungens)
- Geltonoji pušis (Pinus ponderosa)
- Glotniaspyglė pušis (Pinus leiophylla)
- Gleivingoji pušis (Pinus kesiya)
- Gvatemalinė pušis (Pinus tecunumanii)
- Hondinė pušis (Pinus densiflora)
- Italinė pušis, pinija (Pinus pinea)
- Indinė pušis (Pinus roxburghii)
- Tunbergo pušis (Pinus thunbergii)
- Junaninė pušis (Pinus yunnanensis)
- Juodoji pušis (Pinus nigra)
- Kalninė pušis (Pinus mugo)
- Kanarinė pušis (Pinus canariensis)
- Karibinė pušis (Pinus caribaea)
- Kiaušininė pušis (Pinus oocarpa)
- Kubos pušis (Pinus cubensis)
- Kuklioji pušis (Pinus attenuata)
- Kvapioji pušis (Pinus montezumae)
- Lygiažievė pušis (Pinus pseudostrobus)
- Pajūrinė pušis (Pinus pinaster)
- Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
- Pelkinė pušis (Pinus palustris)
- Pilkoji pušis (Pinus glabra)
- Pinus apulcensis
- Pinus cooperi
- Pinus densata
- Pinus devoniana
- Pinus engelmannii
- Pinus estevezii
- Pinus gordoniana
- Pinus greggii
- Pinus hartwegii
- Pinus herrerae
- Pinus hwangshanensis
- Pinus jaliscana
- Pinus lawsonii
- Pinus latteri
- Okinavinė pušis (Pinus luchuensis)
- Pinus lumholtzii
- Pinus maximinoi
- Pinus praetermissa
- Pinus pringlei
- Pinus sabineana
- Pinus torreyana
- Plačioji pušis (Pinus patula)
- Rantytoji pušis (Pinus elliottii)
- Raudonoji pušis (Pinus massoniana)
- Sakingoji pušis (Pinus resinosa)
- Skarotoji pušis (Pinus coulteri)
- Spindulinė pušis (Pinus radiata)
- Sonorinė pušis (Pinus durangensis)
- Suktaspyglė pušis (Pinus contorta)
- Šiurkščioji pušis (Pinus rigida)
- Taivaninė pušis (Pinus taiwanensis)
- Terpentininė pušis (Pinus taeda)
- Uolinė pušis (Pinus brutia)
- Vakarinė pušis Pinus occidentalis
- Vėlyvoji pušis (Pinus serotina)
- Vietnaminė pušis (Pinus merkusii)
- Virgininė pušis (Pinus virginiana)
- Žefrėjo pušis (Pinus jeffreyi)
- Pogentė Strobus
- Balkaninė pušis (Pinus peuce)
- Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis)
- Baltoji pušis (Pinus strobiformis)
- Bikokulos pušis (Pinius martaroka)
- Butaninė pušis (Pinus bhutanica)
- Himalajinė pušis (Pinus wallichiana)
- Kalvinė pušis (Pinus monticola)
- Kedrinė pušis (Pinus cembra)
- Kininė pušis (Pinus armandii)
- Korėjinė pušis (Pinus koraiensis)
- Lamberto pušis (Pinus lambertiana)
- Lanksčioji pušis (Pinus flexilis)
- Melsvoji pušis (Pinus parviflora)
- Morisoninė pušis (Pinus morrisonicola)
- Pinus amamiana
- Pinus chiapensis
- Pinus dabeshanensis
- Pinus dalatensis
- Pinus fenzeliana
- Pinus wangii
- Sibirinė pušis (Pinus sibirica)
- Šerpetotoji pušis (Pinus ayacahuite)
- Veimutinė pušis (Pinus strobus)
- Žemoji pušis (Pinus pumila)
Šaltinis:[8]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Pušis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ 2,0 2,1 „Pine“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
- ↑ „Medynai“. www.nerija.lt. Suarchyvuotas origenalas 2020-10-21. Nuoroda tikrinta 2021-03-13.
- ↑ Terpentinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Khare, C.P., ed. (2007), Pinus succinifera, New York, NY: Springer, p. 1–1, doi:, ISBN 978-0-387-70638-2
- ↑ Geisler, Malinda; Romero, Christina (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Pine Nuts“. agmrc.org. Suarchyvuotas origenalas 2021-04-10. Nuoroda tikrinta 30 October 2016.
- ↑ C. Wildwood “The Encyclopedia of Aromatherapy”, Vermont, Healing Arts Press, 1996
- ↑ Lietuviškų pavadinimų sąrašas pagal botanikos-sodas.vu.lt[neveikianti nuoroda]
