Skydliaukė
Skydliaukė (lot. glandula thyroidea) – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka, išsidėsčiusi tarp 5-ojo kaklo slankstelio ir 1-ojo krūtinės slankstelio, po pat Adomo obuoliu. Ji yra maždaug 15-30 g svorio, paprastai padidėja mėnesinių bei nėštumo metu. Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba; šį procesą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.
Sudaryta iš dešiniosios ir kairiosios skilčių, sujungtų sąsmauka ir apgaubtų skaidulinio jungiamojo audinio skaidulų. Žmogaus ir kitų žinduolių organizmuose abi skydliaukės skiltys yra ant pilvinės trachėjos pusės. Daugelyje kitų stuburinių liaukos pusės yra abipus ryklės. Nuo kapsulės į organo vidų įauga pertvaros, dalijančios liauką į skilteles. Prie skydliaukės prigludusios keturios nedidelės prieskydinės liaukos.
Sandara bei vieta organizme
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skydliaukė yra priekinėje kaklo dalyje, šiek tiek žemiau gerklų, kvėpuojamosios gerklės (trachea) priekyje ir šonuose. Skydliaukė savo vidiniu ir užpakaliniu paviršiumi glaudžiasi prie gerklų, trachėjos, iš dalies ir prie stemplės. Ji susideda iš dešiniosios ir kairiosios skilčių (jų matmenys: 5x3x2cm), kurias jungia 1-1,5 cm sąskauka. Nuo sąsmaukos į viršų link gerklų nusitęsia nedidelė vidurinioji skiltis – piramidinė skiltis (ją turi tik apie 30% žmonių). Jos masė priklauso nuo amžiaus ir lyties (moterų – didesnė), tačiau vidutiniškai sveria apie 20-35g.
Skydliaukę dengia oda, poodis ir apatiniai poliežuviniai raumenys su savo fascijomis: krūtininis poliežuvinis raumuo, m. sternohyoideus, krūtininis skydo raumuo, m. sternothyroideus, o viršutines skilčių dalis – mentinis poliežuvio raumuo, m. omohyoideus. Poodyje yra priekinės jungo venos, v. jugulares anteriores. Skydliaukės kraujotaka labai intensyvi – per 1 min. per kiekvieną liaukos audinio gramą prateka 4 ml kraujo, taigi, pagal aprūpinimą krauju skydliaukė nusileidžia tik plaučiams ir kepenims.
Skydliaukės struktūrinį vienetą – folikulą – iškloja epitelinės ląstelės, gaminančios ir pripildančios jo vidų skystos medžiagos – koloido. Jame yra jodo turinčios glikoproteino – tiroglobulino.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skydliaukė gamina du labai panašius hormonus, kilusius iš aminorūgšties tirozino: tai trijodtironinas (T3), kuriame yra trys jodo atomai ir tetrajodtironinas (T4), arba tiroksinas, kuris turi keturis jodo atomus. Žinduolių organizmuose skydliaukė dažniausiai išskiria T4, tačiau ląstelės-taikiniai (angl. target cells) didesnį šio hormono kiekį konvertuoja į T3, pašalindamos vieną jodo atomą. Nors abi hormonų rūšys yra susijusios su tuo pačiu baltymu-receptoriumi, esančiu ląstelės branduolyje, receptorius geriau traukia T3 nei T4.
Liauka gamina kelis labai svarbius medžiagų apykaitos produktus: fermentų veikiamas koloidas suskystėja, iš tiroglobulino pasigamina tiroksinas.
Dar vienas skydliaukės hormonas – tirokalcitominas, kuris veikia kalcio ir fosfatų koncentraciją kraujyje. Jis skatina juos kauptis kauluose bei didina jų išsiskyrimą inkstuose, todėl kalcio ir fosfatų kraujyje sumažėja. Kraujas skydliaukės hormonus nuneša į visas audinių ląsteles, kurių paviršiuje yra į juos reaguojančių receptorių.
Kaip ir daugelio kitų endokrininių liaukų, taip ir skydliaukės, veiklą reguliuoja pagumburis ir pasmegeninė liauka (hipofizė). Pagumburio TTH liberinų skatinamas, TTH išsiskiria iš hipofizės, su krauju nunešamas į skydliaukę, kur stimuliuoja jų hormonų gamybą.
Reikšmė ir funkcijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skydliaukės hormonai yra reikalingi normaliai kaulus formuojančių ląstelių veiklai bei įprastam nervinių ląstelių išsišakojimo procesui embriono vystymosi metu.
Tai yra vienintelis organas, gebantis iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei. Jos epitelinių ląstelių vidinėje membranoje yra natrio jodido siurblių, kurie perneša jodidus iš kraujo į ląstelę, o skydliaukės hormonas skatina jodo prijungimą prie skydliaukės hormonų.
Pagrindiniai skydliaukės hormonai – tiroksinas (tetrajodtironinas, T4) ir trijodtironinas (T3) iš esmės yra dvi to paties hormono formos ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Abu priklauso jodotironinų grupei. Skydliaukėje tiroidinai sintetinami iš mono ir dijodtirozinų. Žmogaus skydliaukėje yra 24% monojodtirozinų, 34% dijodtirozinų, 35% T4 ir 7% T3. Kartu su hipofizės gaminamu somatotropinu reguliuoja vaikų augimo ir vystymosi greitį.
Tiroksinas svarbus organizmo metabolizmui (medžiagų apykaitai). Kai šio hormono gaminama mažai, formuojasi miksedema. Kartu su trijodtironinu tiroksinas skatina energetinius procesus organizme, pvz., spartina pulsą, plečia kraujagysles, didina kraujospūdį, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą, raumenų tonusą, virškinimo bei reprodukcijos funkcijas, be to, reguliuoja kūno augimo procesą. T3 ir T4 yra svarbūs ir bioenergetikoje – šie hormonai padidina deguonies suvartojimą ir ląstelinį metabolizmą. Kalcitoninas (arba tireokalcitoninas) vaidina svarbų vaidmenį kalcio homeostazėje: jis mažina kalcio ir fosforo kiekį kraujyje, slopindamas šių medžiagų išsiskyrimo procesą iš kaulų, kur jos kaupiamos. Skydliaukės funkcijos reguliacijai svarbi centrinės nervų sistemos ir posmegeninės liaukos (hipofizės) veikla.
Skydliaukės išskiriamų hormonų funkcijos: 1) aktyvina medžiagų apykaitą; 2) skatina baltymų sintezę; 3) intensyvina lipolizę, riebalų rūgščių oksidaciją, mažina lipidų koncentraciją kraujyje; 4) greitina energijos išsiskyrimą; 5) aktyvina šilumos gamybą; 6) skatina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, didina badrenoreceptorių kiekį ir CNS jaudrumą; 7) dalyvauja stresinėse, adaptacinėse reakcijose; 8) slopina inkstų kanalėliuose reabsorbciją, didina filtraciją ir diurezę; 9) skatina virškinimo sulčių sekreciją ir žarnos motoriką; 10) didina mitochondrijų kiekį, jų aktyvumą, ATF sintezę; 11) aktyvina glikogenolizę kepenyse, gliukozės oksidaciją ir rezorbciją plonojoje žarnoje, skatindami hiperglikemiją; 12) skatina lytinių liaukų aktyvumą; 13) skatina insulino, paratiroidino ir gliukokortikoidų sekreciją.
Skydliaukės ligos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bazedovo liga arba hipertiroidizmas – tiroksino hiperfunkcija; sukelia aukštą kūno temperatūrą, gausų prakaitavimą, svorio netekimą, dirglumą ir aukštą kraujo spaudimą. Išsišovusios akys, sukeltos skysčių kaupimosi už akių, yra tipiškas hipertiroidizmo sindromas.
- Hipertiroiditas arba hipertorozė – būklė, kurios metu padidėja skydliaukės hormonų gamyba.
- Gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, sukeliamas jos folikulų epitelinių ląstelių hiperplazijos ir hipertrofijos, dėl jodo trūkumo.
- Kretinizmas – įgimta skydliaukės hipofunkcija, yra sulėtėjusio skeleto augimo ir prasto protinio vystymosi priežastis. Šiems defektams kelias gali būti dalinai užkirstas, jei gydymas skydliaukės hormonais pradedamas dar ankstyvoje ligonio gyvenimo stadijoje.
- Miksedema – įgyta skydliaukės hipofunkcija.
- Tiroiditas – skydliaukės uždegimas.
- Tireotoksikozė – jeigu hormonų gaminasi per daug. Medžiagų apykaita pagreitėja, žmogus sulysta, prakaituoja, išsenka nervų sistema.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trevoras Vestonas “Anatomijos atlasas”
- Juozas Pundzius CHIRURGIJA III tomas. SPECIALIOJI DALIS
- www.sveikatosabc.lt
- www.visivaistai.lt/
- www.sveikaszmogus.lt/
- Martinionienė, Jolanta, et al. 2012. Biologija. Kaunas: Šviesa.
- Kazanavičius, Gintautas, et al. 2009. Endokrinologija. Kaunas: Vitae Litera.
- Šapoka, Virginijus, Urbanavičius, Vaidotas. Skydliaukės ligos. Vilnius: Nacionalinis mokymų centras.