Charakteris
Išvaizda
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]- Aukščiausias žmogiškųjų siekimų tikslas yra didžiai dorovingas charakteris. – E. Telmanas.
- Beviltiškiausias pasaulyje užsiėmimas – bandyti tiksliai apibūdinti žmogaus charakterį. Kiekvienas individas – tikras prieštaravimų kamuolys, juolab, jei tai talentinga asmenybė. – T. Draizeris.
- Charakterio jėga, nepriklausomai nuo jo turinio, – niekuo nepakeičiama brangenybė. – K. Ušinskis.
- Charakterio silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas. – F. de Larošfuko.
- Charakterio vientisumas yra neatskiriama pažangios asmenybės savybė, nes asmenybės vertę ir mastą nulemia charakteris. – E. Telmanas.
- Charakteris daug labiau suartina žmones negu protas. – Ž. E. Renanas.
- Charakteris – didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas. – K. Fišeris.
- Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų. – J. V. Gėtė.
- Charakteris yra ne kas kita, kaip ilgalaikis įgūdis. – Plutarchas.
- Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus. – I. Kantas.
- Charakteris nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius. – J. Vabalas-Gudaitis.
- Charakteris pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. – I. Kantas.
- Charakteris – tai galutinai susiformavusi valia. – Novalis.
- Daugelio mokinių ir suaugusiųjų proto ir (atkreipkite dėmesį) charakterio silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – A. Dystervegas.
- Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
- Dora turi slypėti charakteryje. – I. Kantas.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
- Esama tokio būdo, arba charakterio, žmonių, su kuriais verčiau visai neturėti reikalų, kuo mažiau skųstis jais ir net nesistengti jų nuginčyti. – Ž. de la Briujeras.
- Geras charakteris – viso gyvenimo turtas. – V. Hazlitas.
- Išduodama dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno charakterio. – F. de Larošfuko.
- Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų. – Š. Lui Monteskjė.
- Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį. – J. V. Gėtė.
- Jei turi charakterį, tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis. – F. Nyčė.
- Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi auklėtojas. Švietimo tikslas – charakterio ugdymas. – H. Spenseris.
- Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. – J. V. Gėtė.
- Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – V. Hugo.
- Kiekvieno žmogaus charakteryje yra kai kas nepalaužiama: tai charakterio branduolys. – G. K. Lichtenbergas.
- Kieno charakteris tvarkingas, tai ir gyvenimas gerai sutvarkytas. – Demokritas.
- Kietas charakteris turi derintis su proto lankstumu.
- Klaida tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklusjau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno charakterio požymis. – K. N. Bouvis.
- Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas protingu, panašiai kaip ramus charakteris dažnai laikomas stipriu. – L. Bernė.
- Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį. – F. Bekonas.
- Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias poelgis išryškina visą mūsų charakterį: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – Ž. de la Briujeras.
- Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto. – F. de Larošfuko.
- Neklystamai spręsti apie žmogaus charakterį ir protą galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – K. A. Helvecijus.
- Nelaimė tampa kertiniu charakterio akmeniu. – O. de Balzakas.
- Nėra nieko blankesnio už silpnabūdžio žmogaus charakterį. – Ž. de la Briujeras.
- Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. – Ž. L. Dalamberas.
- Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kai tai, kas jiems atrodo juokinga. – J. V. Gėtė.
- Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. – H. Teiloras.
- Nieko nėra nesvarbaus atidžiam stebėtojui. Smulkmenos išryškina charakterį. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
- Patikėtas paslaptis saugok stropiau nei pavestą turtą, nes dorų žmonių charakteris turėtų būti vertesnis pasitikėjimo už pačią priesaiką. – Isokratas.
- Pernelyg prašmatnus stilius užtemdo ir charakterius, ir mintis. – Aristotelis.
- Rimtumas – charakterio pagrindas. – O. de Balzakas.
- Santuoka negali būti laiminga, jeigu sutuoktiniai iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. – O. Balzakas.
- Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems charakteriams. – B. Bartonas.
- Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus charakterio, kilnus ir protingas žmogus. – D. Didro.
- Silpno charakterio žmonės nesugeba būti nuoširdūs. – F. de Larošfuko.
- Stiprus charakteris, kaip ir stipri srovė: sutikdama kliūtis, tik dar labiau sustiprėja; bet užtat, sugriaudama užtvaras, nutiesia sau gilesnę vagą. – K. Ušinskis.
- Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje. – J. V. Gėtė.
- Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. – J. V. Gėtė.
- Tas žmogus, su kuriuo ištikimi draugai ilgai neužsibūna, yra sunkaus charakterio. – Demokritas.
- Tikrai delikatūs gali būti tik tvirto charakterio žmonės: kitų tariamas delikatumas – tik paprastas silpnumas, lengvai virstąs vaidingumu. – – F. de Larošfuko.
- Tyliai ir ramiai charakteris neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės. – H. Keler.
- Tvirtas charakteris verčia priešintis meilei, bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – F. de Larošfuko.
- Tvirto charakterio žmogus yra tas, kuris, pirma, užsibrėžia labai turiningus tikslus ir, antra, atkakliai siekia tų tikslų, nes jo individualybė nustotų egzistuoti, jei jis būtų priverstas jų atsisakyti. – G. V. F. Hėgelis.
- Tvirto charakterio žmonės – tai savos visuomenės sąžinė. – R. V. Emersonas.
- Vyro talentas – kaip ir moters grožis – vien tik pažadas. Išties didžio vyro širdis ir charakteris turi prilygti jo talentui. – O. de Balzakas.
- Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
- Žymaus žmogaus dorovinės savybės galbūt turi didesnę reikšmę šiai kartai ir visai istorijos eigai negu grynai intelektualiniai pasiekimai. Jie daug daugiau priklauso nuo charakterio didybės, negu tai paprastai priimta laikyti. – A. Einšteinas.
- Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo viršininku. – E. M. Remarkas.
- Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. – S. Cveigas.
- Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį. – J. V. Gėtė.
- Žmogus be charakterio – tai ne žmogus. – Šamforas.
- Žmogui lemta gyventi visuomenėje; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo mintys susijauks, charakteris sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų aistrų, beprotiškos idėjos išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – D. Didro.
- Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir charakterio: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam taisyklės. – N. S. de Šamforas.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
- Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.
- Sėsi mintį – pjausi veiksmą, sėsi veiksmą – pjausi įprotį, sėsi įprotį – pjausi charakterį, sėsi charakterį – pjausi likimą.
- Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
- Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
- Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
- Jeigu yra teisumo širdyje – bus grožio charakteryje.
- Kiekvieno žmogaus charakteris formuoja jo likimą.
- Tai medis duoda savo charakterį vaisiui.
- Žodžiai gali arba užmaskuoti charakterį arba jį iškelti aikštėn.