Biohakerystė
Biohakerystė (angl. biohacking) – hakeriška (gerąja prasme) veikla biologinėse sistemose, hakerystės kompiuterinėse sistemose analogas. Biohakerystė siejama su hakerių etika, tik biologinių sistemų atžvilgiu.[1] Biohakerystė apima platų spektrą veiklų, pradedant savadarbių kūno galimybes praplečiančių įtaisų kūrimą ir implantavimą (pvz., magnetiniai implantai) iki namuose atliekamo genų sekvenavimo.[2][3][4][5]
Biohakerystė formuojasi kaip plintantis neinstitucinis mokslo ir technologijų vystymas.[1][6][7] Daug biohakerių ir biohakerystės aktyvistų siejami su biopanko judėjimu bei transhumanizmu ir technoprogresyvizmu.[2][8][9]
Biohakerystei priskiria ir savo paties kūno biologijos valdymą naudojant medicininių, mitybinių ir elektroninių technologijų derinį, taip pat nootropikų ir/ar kibernetinių įtaisų naudojimą biometriniam kūno duomenų įrašymui.[5]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Greg Boustead (2008-12-11). „The Biohacking Hobbyist Archyvuota kopija 2019-10-06 iš Wayback Machine projekto.“. Seed Magazine.
- ↑ 2,0 2,1 Popper, Ben. „Cyborg America: inside the strange new world of basement body hackers“. Verge Magazine.
- ↑ Erin Biba (2011-08-19). „Genome at Home: Biohackers Build Their Own Labs“. Wired Magazine.
- ↑ „Body Modifications and Bio-Hacking Archyvuota kopija 2013-04-10 iš Wayback Machine projekto.“. collaborate.biohack.me. 2012-05-21.
- ↑ 5,0 5,1 Glen Martin (2012-06-28). „'Biohackers' mining their own bodies' data“. SF Gate.
- ↑ Phil McKenna (2009-01-07). „Rise of the garage genome hackers“. New Scientist.
- ↑ Patti Schiendelman (2009-01-01). „DIYBio for biohackers“. Make: Online.
- ↑ Who We Are Archyvuota kopija 2013-04-10 iš Wayback Machine projekto.„. collaborate.biohack.me. 2012-08-28
- ↑ “DIYBio Codes". DIYBio. 2011.