Lūpakojai
| Chilopoda | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Akmenlindė (Lithobius forficatus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Lūpakojai (sin. Kojažandžiai) (Chilopoda) – šimtakojų klasė. Viename kūno segmente turi vieną galūnių porą. Išskirtinis lūpakojų bruožas – nuodingi nagučiai šalia burnos, susiformavę iš pakitusios pirmos galūnių poros. Jų įkandimo pasekmės, priklausomai nuo rūšies, kinta nuo menko diskomforto iki gyvybei pavojingų atvejų. Visi lūpakojai plėšrūs, tai vieni svarbiausių sausumos bestuburių plėšrūnų.
Įprastinės lūpakojų spalvos – blankiai rudos, kartais su raudonais atspalviais. Po žeme gyvenantys lūpakojai gali neturėti pigmento, tuo tarpu tropinėms Scolopendromorpha būrio rūšims būdingos ryškios įspėjamosios spalvos. Dydžiai svyruoja nuo kelių milimetrų iki 30 cm.
Dabar yra aprašyta apie 3000 rūšių, manoma, kad galėtų būti apie 8000.[1] Lūpakojai labai plačiai paplitę pasaulyje – randami daugelyje sausumos buveinių, nuo dykumų iki drėgnųjų atogrąžų miškų; sutinkami net už poliarinio rato. Tačiau visiems lūpakojams reikalingas drėgnas mikroklimatas, nes jie lengvai netenka vandens. Dėl šios priežasties jie randami po lapų danga, akmenimis, išvirtusiais medžiais, dirvoje.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje aptinkamos šios lūpakojų rūšys:[2]
Būrys – Geophilomorpha
- Šeima – Geophilidae
- Geophulus carpofagus
- Geopfilus electricus
- Geophulus flavus
- Geophilus proximus
- Geophilus truncorum
- Pachymerius ferrugineus
- Šeima – Linotaeniidae
- Strigamia acuminata
- Šeima – Schendylidae
- Schendyla nemorensis
Būrys – Lithobiomorpha
- Šeima – Lithobiidae
- Lithobius borealis
- Lithobius lapidicola
- Lithobius erythrocephalus
- Akmenlindė, Lithobius forficatus
- Lithobius lucifugus
- Lithobius melanops
- Lithobius tenebrosus
- Lithobius mutabilis
- Lithobius pelidnus
- Lithobius crassipes
- Lithobius curtipes
- Lithobius microps
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Adis, J., & Harvey, M. S. (2000). How many Arachnida and Myriapoda are there world-wide and in Amazonia? Studies on Neotropical Fauna and Environment, 35(2), 139–141. doi: 10.1076/0165-0521(200008)35:2;1-9;FT139
- ↑ Lietuvos šimtakojų parengtinis sąrašas, Albertas Gurskas, 2019-09-10