Tikėjimas

Tikėjimas – veiksmas, iškylantis dėl žmogaus pažiūrų ir įsitikinimų; religijos išpažinimas.

Sentencijos

Abejonė – atvirkščioji tikėjimo pusė. – E. M. Remarkas.
Abejonė – tai tikėjimo pradžia. – O. Vaildas.
Aklas tikėjimas – išminties kapai. – J. V. Gėtė.
Be tikėjimo žmogus negali pažinti nei tikrojo gėrio, nei teisingumo. – B. Paskalis.
Giliai apmąstytas tikėjimas, tikėjimas ne iš nuoskaudos ir kančios, ne paguodos ir atgailos ieškant, o iš laisvos valios ir suvokto dėkingumo už būtį, kokia ji bebūtų, yra pats sunkiausias krikščioniui, o Dievui – mieliausias. – K. Sabaliauskaitė.
Jeigu nebūtų tikėjimo, žmonės vėl pavirstų gyvuliais. – E. Zola.
Laimingo gyvenimo esmė yra tvirta ramybė ir nepajudinamas tikėjimas, o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo naštą, o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo tikslo ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – Seneka.
Mes linkę tikėti tuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gražiai. – A. Fransas.
Mes reikalaujame, kad mergaitės ne mąstytų, bet tikėtų. Nereikia leisti joms mokytis lotynų ar užsienio kalbų. Moterų darbas – megzti. – Napoleonas Bonapartas.
Mokykis iš vakar, gyvenk šiandien, tikėkis rytojaus. – A. Einšteinas.
Mūsų tikėjimo ir vilties šaltinis – tiesa. – A. Barbiusas.
Nereikia tikėti viskuo, ką girdime. – Ciceronas.
Niekuo netikintis žmogus visko bijo. – Dž. B. Šo.
Reikia beprotiškos drąsos, kad gyventum niekuo netikėdamas. – R. Hoseinas.
Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – J. V. Gėtė.
Reikia visada tikėtis, kai nusivili, ir abejoti, kai tikiesi. – G. Floberas.
Tai, kuo neabejoji, visada būna netikra. Kaip tik dėl to tikėjimas toks lemtingas, o romantika tokia pamokanti. – O. Vaildas.
Tikėjimas lengvai veda į fanatizmą. Todėl už visas religijas buvo pralieta tiek kraujo. – E. M. Remarkas.
Tikėjimas, nors ir labai gilus, niekad nesti pilnutinis. Jį reikia be paliovos kurstyti ar bent jau stengtis negriauti. – Ž. P. Sartras.
Tikėjimas savo liaudies ateitimi yra viena iš paramos ateičiai sąlygų. – A. Gercenas.
Tikėjimas – tai meilė širdyje. – F. Šileris.
Tikėjimas užlieja protą kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – E. Žilsonas.
Viltis – naiviausioji tikėjimo forma. – G. Uhlenbruck.
Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.