Papers by Paulius Milišauskas
Business: Theory and Practice, Jun 1, 2012
1. Ivadas Pirmaji 2011 m. ketvirti elektronines komercijos pardavimo apimtis JAV sudare net 46 ml... more 1. Ivadas Pirmaji 2011 m. ketvirti elektronines komercijos pardavimo apimtis JAV sudare net 46 mlrd. doleriu ir rode 17,8 % augima, lyginant su praejusiu metu pirmu ketvirciu. JAV surasymo biuro duomenimis, 2008 m. prekyba muzika ir vaizdo irasais sudare 5,1 mlrd. JAV doleriu ir net 77,7 % sios sumos buvo surinkta is elektronines prekybos siomis prekemis (U.S. Census Bureau). Lietuvoje internetine prekyba, kaip vienas is komercijos budu, eme veikti ne itin seniai, nors salis laikoma nemazai pazengusi technologiju srityje bei turinti potenciala ir finansavima informaciniu technologiju srityje. pagal 2005 m. atlikto tyrimo rezultatus tik 21 % is apklausoje dalyvavusiu imoniu naudojo internetine prekyba ilgiau nei trejus metus ir dar apie 20 % buvo naudoje maziau nei metus (Gatautis, Juceviciene 2005). Zinoma, norint apibudinti internetines prekybos augimo masta salyje, vien siuo rodikliu pasikliauti nera tikslinga, taciau tai is dalies atspindi, koks spartus buvo interneto naudojimo pramoginiams tikslams augimas. Lietuvoje elektronine prekyba muzika kol kas sudaro nedidele dali visu pardavimo apimciu, o sakos lydere laikoma UAB "Bomba". Problema. Straipsnyje nagrinejama elektronines parduotuves muzikos irasais veiklos tobulinimo problema, atsizvelgiant i informaciniu technologiju bei vartotoju poreikiu pokycius. Straipsnio tikslas. Ivertinus vartotoju poreikius, pasiulyti nauja elektronines komercijos muzikiniais irasais modeli, kuris turi socialiniu tinklu savybiu. 2. Internetine svetaine kaip rinkodaros ir komercijos irankis Elektroninis verslas apima visu santykiu, susijusiu su tarptautiniu ir nacionaliniu sandoriu sudarymu elektroniniu budu, rusis: pirkima, pardavima, tiekima, uzsakymus, reklama, konsultavima, ivairius susitarimus bei dalykini bendravima (paliulis et al. 2007). Didele elektroninio verslo dali sudaro elektronine komercija. pagrindinis elektronines komercijos irankis - internetine svetaine. Joje vykdoma dvipuse komunikacija tarp vartotojo ir pardavejo, renkama tikslines auditorijos informacija, analizuojamas vartotojo poziuris i preke, parduotuve, paslauga (Esrock, Leichty 2000). prekyba negali buti sklandziai vykdoma be tinkamos rinkodaros strategijos, todel internetine svetaine naudojama ir kaip rinkodaros priemone. Internetine svetaine yra priemone, leidzianti organizacijai ne tik komunikuoti su vartotojais, bet ir kurti bei pristatyti jiems isliekamaja verte. Tai gali buti padaroma ne vien produkto pardavimu, pasinaudojant internetine svetaine kaip komercijos priemone, bet ir suteikiant vartotojui itin svarbia informacija ar pasitenkinima netgi nieko neparduodant. Internetine svetaine kaip rinkodaros priemone gali buti suprantama dviem budais: --Svetaineje gali buti pateikiam reklama (reklaminiai skydeliai, uzsakomieji straipsniai, vaizdo ir garso medziaga). --Svetaine pati yra reklamos priemone. Pirmojo tipo svetaines dazniausiai koncentruojasi ne i pardavima, o i informacijos pateikima vartotojui (ziniu svetaines, forumai, paieskos sistemos, informacines svetaines, pramogu svetaines). Tokiu budu reklaminiai skydeliai neuzgozia parduodamos prekes ir vice versa. Antrojo tipo svetainese reklamuojama tam tikra imone, produktas, parduodamu prekiu spektras (elektronines komercijos svetaines, imoniu, asociaciju, sajungu ir kitu juridiniu asmenu reprezentaciniai puslapiai). Elektronines komercijos svetaines dazniausiai buna antrojo tipo ir neturi papildomu reklaminiu skydeliu, kurie nukreiptu i isorinius puslapius. Isimciu pasitaiko tokiais atvejais, kai isorinis puslapis yra partneriu ar antrines imones. Internetine svetaine, tiek kaip komercijos, tiek kaip rinkodaros priemone, ypac paplito per paskutini desimtmeti. Svetaines pasikeite nuo paprastu katalogu iki socialines grupes ir bendravima skatinanciu svetainiu, kuriose kartu galima isigyti prekiu. per paskutini dvidesimtmeti internetines svetaines buvo isvystytos nuo reprezentaciniu rinkodaros priemoniu iki atliekanciu konkrecia uzduoti - atsirado galimybe tiesiogiai pirkti is svetaines, vartotojai svetainese eme gebeti bendrauti. …
Business Theory and Practice, Jun 1, 2012
1. Ivadas Pirmaji 2011 m. ketvirti elektronines komercijos pardavimo apimtis JAV sudare net 46 ml... more 1. Ivadas Pirmaji 2011 m. ketvirti elektronines komercijos pardavimo apimtis JAV sudare net 46 mlrd. doleriu ir rode 17,8 % augima, lyginant su praejusiu metu pirmu ketvirciu. JAV surasymo biuro duomenimis, 2008 m. prekyba muzika ir vaizdo irasais sudare 5,1 mlrd. JAV doleriu ir net 77,7 % sios sumos buvo surinkta is elektronines prekybos siomis prekemis (U.S. Census Bureau). Lietuvoje internetine prekyba, kaip vienas is komercijos budu, eme veikti ne itin seniai, nors salis laikoma nemazai pazengusi technologiju srityje bei turinti potenciala ir finansavima informaciniu technologiju srityje. pagal 2005 m. atlikto tyrimo rezultatus tik 21 % is apklausoje dalyvavusiu imoniu naudojo internetine prekyba ilgiau nei trejus metus ir dar apie 20 % buvo naudoje maziau nei metus (Gatautis, Juceviciene 2005). Zinoma, norint apibudinti internetines prekybos augimo masta salyje, vien siuo rodikliu pasikliauti nera tikslinga, taciau tai is dalies atspindi, koks spartus buvo interneto naudojimo pramoginiams tikslams augimas. Lietuvoje elektronine prekyba muzika kol kas sudaro nedidele dali visu pardavimo apimciu, o sakos lydere laikoma UAB "Bomba". Problema. Straipsnyje nagrinejama elektronines parduotuves muzikos irasais veiklos tobulinimo problema, atsizvelgiant i informaciniu technologiju bei vartotoju poreikiu pokycius. Straipsnio tikslas. Ivertinus vartotoju poreikius, pasiulyti nauja elektronines komercijos muzikiniais irasais modeli, kuris turi socialiniu tinklu savybiu. 2. Internetine svetaine kaip rinkodaros ir komercijos irankis Elektroninis verslas apima visu santykiu, susijusiu su tarptautiniu ir nacionaliniu sandoriu sudarymu elektroniniu budu, rusis: pirkima, pardavima, tiekima, uzsakymus, reklama, konsultavima, ivairius susitarimus bei dalykini bendravima (paliulis et al. 2007). Didele elektroninio verslo dali sudaro elektronine komercija. pagrindinis elektronines komercijos irankis - internetine svetaine. Joje vykdoma dvipuse komunikacija tarp vartotojo ir pardavejo, renkama tikslines auditorijos informacija, analizuojamas vartotojo poziuris i preke, parduotuve, paslauga (Esrock, Leichty 2000). prekyba negali buti sklandziai vykdoma be tinkamos rinkodaros strategijos, todel internetine svetaine naudojama ir kaip rinkodaros priemone. Internetine svetaine yra priemone, leidzianti organizacijai ne tik komunikuoti su vartotojais, bet ir kurti bei pristatyti jiems isliekamaja verte. Tai gali buti padaroma ne vien produkto pardavimu, pasinaudojant internetine svetaine kaip komercijos priemone, bet ir suteikiant vartotojui itin svarbia informacija ar pasitenkinima netgi nieko neparduodant. Internetine svetaine kaip rinkodaros priemone gali buti suprantama dviem budais: --Svetaineje gali buti pateikiam reklama (reklaminiai skydeliai, uzsakomieji straipsniai, vaizdo ir garso medziaga). --Svetaine pati yra reklamos priemone. Pirmojo tipo svetaines dazniausiai koncentruojasi ne i pardavima, o i informacijos pateikima vartotojui (ziniu svetaines, forumai, paieskos sistemos, informacines svetaines, pramogu svetaines). Tokiu budu reklaminiai skydeliai neuzgozia parduodamos prekes ir vice versa. Antrojo tipo svetainese reklamuojama tam tikra imone, produktas, parduodamu prekiu spektras (elektronines komercijos svetaines, imoniu, asociaciju, sajungu ir kitu juridiniu asmenu reprezentaciniai puslapiai). Elektronines komercijos svetaines dazniausiai buna antrojo tipo ir neturi papildomu reklaminiu skydeliu, kurie nukreiptu i isorinius puslapius. Isimciu pasitaiko tokiais atvejais, kai isorinis puslapis yra partneriu ar antrines imones. Internetine svetaine, tiek kaip komercijos, tiek kaip rinkodaros priemone, ypac paplito per paskutini desimtmeti. Svetaines pasikeite nuo paprastu katalogu iki socialines grupes ir bendravima skatinanciu svetainiu, kuriose kartu galima isigyti prekiu. per paskutini dvidesimtmeti internetines svetaines buvo isvystytos nuo reprezentaciniu rinkodaros priemoniu iki atliekanciu konkrecia uzduoti - atsirado galimybe tiesiogiai pirkti is svetaines, vartotojai svetainese eme gebeti bendrauti. …
Verslas: teorija ir praktika, 2012
santrauka. Straipsnyje nagrinėjama elektroninės muzikos įrašų parduotuvės veiklos tobulinimo prob... more santrauka. Straipsnyje nagrinėjama elektroninės muzikos įrašų parduotuvės veiklos tobulinimo problema, atsižvelgiant į informacinių ir vartotojų poreikių pokyčius. Tuo tikslu straipsnyje analizuojami teoriniai elektroninių paslaugų kokybės vertinimo metodai, elektroninės prekybos bei socialinių tinklų integracija; pateikiami daugiakriterio elektroninės parduotuvės "Muzikos bomba" vertinimo, lyginamosios analizės bei vartotojų apklausos rezultatai. lyginamosios analizės rezultatai parodo nedidelius kokybės skirtumus tarp žinomiausių elektroninių parduotuvių: iTunes, Discogs, Juno, Beatport, AmazonMP3 ir muzikos bomba. lt. Vartotojų apklausos rezultatai atskleidė aukštą elektroninės prekybos muzikos įrašais socialumo poreikį. Tuo remiantis siūlomas naujasis elektroninės prekybos muzikos įrašais modelis, kurio esminis skirtumas-socialinio bloko įdiegimas į svetainę ir kiek pakitę informacijos srautai. Svarbiausia šio modelio ypatybė ta, kad elektroninė komercija sujungiama su socialumu ir priartinama prie vartotojo. reikšminiai žodžiai: elektroninė komercija, socialiniai tinklai, paslaugų kokybės vertinimas, prekyba muzikos įrašais. musiC reCords' e-CommerCe model arnoldina pabedinskaitė 1 , paulius milišauskas 2
Uploads
Papers by Paulius Milišauskas