Pilviškiai
Kitos reikšmės – Pilviškiai (reikšmės).
| Pilviškiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Pilviškiai |
||
| 54°43′05″š. pl. 23°13′37″r. ilg. / 54.718°š. pl. 23.227°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pilviškių seniūnija | |
| Gyventojų | 1 992 | |
 Vikiteka |
Pilviškiai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Pilwiszki | |
Pilviškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurės rytuose, prie geležinkelio Kaunas–Kybartai. Seniūnijos centras, Pilviškių seniūnija. Stovi medinė Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia, veikia Pilviškių Santakos gimnazija, Pilviškių geležinkelio stotis, biblioteka, paštas (LT-70085). Taip pat yra įmonė „Kauno grūdai“ (pastatytas elevatorius), molio telkinys.
Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė (pietuose) ir Višakis (šiaurėje). Pilviškių pagrindiniai keliai yra 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas į šiaurę, 136 Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis iš pietvakarių į pietryčius, o 1 km nuo Pilviškių į pietvakarius prasideda kelias 187 Gižai–Pilviškiai . Yra Pilviškių geležinkelio stotis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilviškiai pavadinti tikriausiai pagal Pilvės upelį, pratekantį greta, pridedant priesagą -išk- (vandenvardinis vietovardis, kurio analogijos Suvalkijoje – Aistiškiai, Gulbiniškiai ir kt.).[2][3]
Taip pat esama versijos (mažiau tikėtinos), kad pavadinimas kilęs nuo dviejų pro miestelį tekančių upių: Pilvės ir Višakio (greta Pilviškių įteka į Šešupę), tačiau gyvenviečių vardų daryba iš dviejų upių Lietuvai nėra būdinga, be to, neaišku, kaip upės šaknis Višak- galėjo sutrumpėti iki višk-.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilviškių kaimas įkurtas XVI a. pradžioje pradėjus kirsti Sūduvos girias, prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „naujuoju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai. 1656 m. pastatyta katalikų Pilviškių bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla.
1791 m. pabaigoje miestelis gavo savivaldą, 1792 m. vasario 23 d. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises ir suteikė herbą (šv. Joną Nepomuką), tačiau 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. 1795–1807 m. valdant Prūsijai savivalda atgauta.
Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių.
1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1858 m. veikė valdinė pradžios mokykla. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1870 m. gegužės 31 d. Pilviškiai neteko miesto teisių.[4] XIX a. pabaigoje Pilviškiai buvo Marijampolės apskrities Pilviškių valsčiaus centras.[5]
1913 m. į Pilviškius paskirto vikarauti kunigo Vlado Pėstininko pastangomis miestelyje pastatyta didelė mūrinė senelių prieglauda. Po II pasaulinio karo kunigas buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs iki mirties klebonavo Pilviškiuose.
II pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. Baltrušių holokausto kapinėse ilsisi sušaudyti Pilviškių ir apylinkių žydai. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas Antanas Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje. Pokario metais veikė Tauro apygardos Vytauto partizanų rinktinės partizanai.
1998 m. pastatytas obeliskas Tauro apygardos partizanų vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui (1915–1948). Kasmet rengiamos Joninių ir Baltramiejaus šventės. 1999 m. prelatas V. Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą, kovo 16 d. prezidento dekretu patvirtintas Pilviškių herbas. Po 2001 m. prie Pilviškių prijungti aplinkiniai kaimai – Dvarnieji, Stotis, Padurpinyčys.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. | Pilviškių seniūnijos centras | ? |
| 1808 m. | ? | Varšuvos kunigaikštystė |
| 1867–1915 m. | Pilviškių valsčiaus centras | Marijampolės apskritis |
| 1918–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Pilviškių apylinkės centras | Vilkaviškio rajonas |
| 1995– | Pilviškių seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal Lietuvos visuotinį gyventojų 1923 m. surašymą, Pilviškių miestelyje buvo 300 ūkių ar sodybų ir 2358 gyventojai.
 | |||||||||
| 1810 m. | 1827 m. | 1862 m. | 1888 m.[6] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 592 | 888 | 1 888 | 2 291 | 2 325 | 2 358 | 1 283 | 1 232 | ||
| 1979 m.sur.[10] | 1980 m.[11] | 1986 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | - | ||
| 1 468 | 1 420 | 1 477 | 1 961 | 1 493 | 2 305 | 1 992 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vincas Dvaranauskas (1871–1966), kunigas, profesorius, publicistas
- Motiejus Damijonaitis (1873–1925), Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, SLA pirmininkas (1910–1911 m.)
- Kazys Grinius (1899–1965), karinis veikėjas
- Bronius Babkauskas (1921–1975), aktorius
- Zita Zokaitytė (g. 1950), žurnalistė, literatė
- Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (g.1945), žurnalistė, laikraščio „Dienovidis“ redaktorė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 158–159
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
- ↑ Pilwiszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 147 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pilviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 854 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pilviškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 627 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Pilviškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 381
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pilviškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 422 psl.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pilviškiai metų tėkmėje: istorijos fragmentai nuotraukose (sud. Justina Kirvelaitytė). – Marijampolė: TeleSATpressa, 2006. – 71 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-44-0
- Pilviškių ir Barzdų parapijos – jų ganytojai (sud. Rimvydas Butautas Kudirka). – Vilnius: Gediminas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-806-05-9
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Barzdai – 7 km Baltrušiai – 3 km |
Bagotoji – 10 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Opšrūtai – 7 km VILKAVIŠKIS – 16 km |
Sausbaliai – 3 km GIŽAI – 16 km |
ANTANAVAS – 6 km | |||||||||
| ||||||||||||||