Gegužė

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Gegužė – penktasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, jį sudaro 31 diena.

Lotyniškas mėnesio pavadinimas Māius kildinamas iš romėnų deivės Majos vardo, arba nuo vaisingumo deivės Bona Dea vardo. Pastarosios šventė buvo švenčiama gegužę.

Lietuviški pavadinimai – Sėmenis, Sėtinis, Militis.

Gegužė prasideda (ir užsibaigia) savaitės diena, nesutampančia su jokiu kitu mėnesiu.

Lietuvos klimatas

Gegužę sužydi kriaušės

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos klimatas.

Gegužę dienos ilgumas yra 15-17 valandų, paros vidutinė temperatūra pakyla virš 11,4 °C. Šilčiausia būna pietų ir vidurio Lietuvoje, šalčiausia pajūryje ir Žemaičių aukštumoje. Dažnos šalnos. Šiltais metais oro temperatūra gegužę gali pakilti iki 30-33 °C, o dirvožemio paviršius įkaisti iki 46-53 °C. Šaltais metais naktį oro temperatūra gali nukristi iki -3 °C (Vilniuje) ar -7 °C (Varėnoje), o dirvožemio temperatūra – iki -8 °C. Gegužės mėnesį vidutiniškai iškrenta 53–63 mm kritulių, pajūryje – 40 mm. Krenta daugiausia lietus, mišrių kritulių būna 4-7 %. Vėjuotų dienų, kai vėjo gretis viršija 8 m/s vidutiniškai būna 3-8, Klaipėdoje – 10. Rūkas vidutiniškai būna nuo 2 (Kybartuose, Ukmergėje, Biržuose) iki 7 dienų (Klaipėdoje). Vidutinė rūko trukmė Vilniuje 10 h, Laukuvoje 21 h. Dienų su perkūnija vidutiniškai būna 3-5, audringais metais – nuo 8 (Kybartuose, Laukuvoje) iki 14 (Varėnoje). Pasitaiko 1-3 dienos, kai krenta kruša.

Gegužę suveši visa augalija, sulapoja medžiai. Žydi alyvos, kaštonai, vaismedžiai. Mėnesio viduryje beveik visur baigiasi šalnos^[1].