Tarakono Ispanija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Tarakono Ispanija (lot. Hispania Tarraconensis) buvo viena iš trijų romėnų provincijų Iberijos pusiasalyje. Provincija apėmė didžiąją dalį Iberijos pusiasalio Viduržemio jūros pakrantės bei centrinį plokščiakalnį. Pietinė Ispanija, dabartinis Andalūzijos regionas, priklausė Betikos Ispanijai. Palei Atlanto vandenyną buvo Lusitanijos provincija, kuri didžiąja dalimi atitinka šiuolaikinę Portugaliją ir Estremadūrą.
| Tarakono Ispanija lot. HISPANIA TARRACONENSIS | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| Administracinis centras | Tarakonas | |||
Istorija
redaguotiVIII-VI a. pr.m.e. Viduržemio jūros pakrantę kolonizavo finikiečiai ir kartaginiečiai. Vėliau pakrantėje savo kolonijas steigė ir graikai. Romėnai pasirodė II a. pr. m. e.
Romos imperijos provincija vadinosi Tarraconensis, ji po Augusto reorganizacijos 27 m. pr. m. e. pakeitė vėlyvosios respublikos laikais egzistavusią konsulo valdomą Artimosios Ispanijos provinciją.
Provincijos sostine buvo Tarakonas (šiuolaikinė Taragona Katalonijoje). Po Kantabrų karų (29-19 m. pr. m. e.) visas Iberijos pusiasalis pateko romėnų valdžion. Šiaurinėje Iberijos pusiasalio pakrantėje (Kantabrijoje) gyvenę kantabrai buvo nugalėti vėliausiai. Imperijos provincijos gubernatoriumi nuo 61 m. e. m. buvo trumpai kaip imperatorius valdęs Servijus Sulpicijus Galba. Tarakono Ispanijos prokuratoriumi 73 m. e. m. buvo Plinijus Vyresnysis. Valdant Diokletianui 293 m. Tarakono Ispanija buvo padalinta į tris mažesnes provincijas: Galesiją, Kartaginos Ispaniją ir Tarakono Ispaniją. Tarakono Ispanijos provincija išsilaikė iki V a. barbarų invazijų, prasidėjusių 408 m., kai į Iberijos pusiasalį įsiveržė vandalai, svebai ir alanai. Barbarų invazijos paskatino baskų ir kantabrų sukilimus. Provincija galutinai žlugo Iberijos pusiasalyje susikūrus Vestgotų karalystei.
Ūkis
redaguotiTarakono Ispanijos eksportą sudarė mediena, auksas, geležis, švinas, alavas, cinoberis, marmuras, keramika, vynas ir alyvuogių aliejus.
Miestai
redaguotiSvarbiausi miestai:
- Tarakonas
- Caesaraugusta
- Carthago Nova
- Barcino (Barselona)
- Bracara Augusta
- Brigantium
- Clunia
- Emporiae
- Pompaelo (Pamplona)
- Segovia (Segovija)
- Valentia
- Portus Cale
- Lucus Augusti