Ain Džaluto mūšis

Mameliukų (violetine spalva) ir mongolų (raudona) žygiai iki Ain Džaluto. Žaliai pavaizduotos to meto kryžiuočių valdos

Ain Džaluto mūšis – 1260 m. rugsėjo 3 d. įvykęs mūšis Palestinoje (dab. Vakarų krante prie Nabluso) tarp Egipto mameliukų ir mongolų užkariautojų, kurį laimėjo Egipto mameliukai. Tai buvo pirmasis kartas, kai mongolai nuo Čingischano pradėtų užkariavimų buvo sustabdyti.

Istorija

1258 m. Chulagu vadovaujama mongolų armija užėmė ir sudegino Bagdadą, 1260 m. mongolai, remiami krikščionių sąjungininkų ir kitų, įsiveržė į Siriją, sausį užėmė Alepą ir kovo 1 d. pergalingai įžygiavo į Damaską. Sekantis mongolų taikinys buvo mameliukų valdomas Egiptas. Jie nusiuntė pasiuntinius sultonui Kutuzui ragindami jį pasiduoti. Kutuzas liepė nužudyti pasiuntinius ir pats asmeniškai vadovavo atsakomajam žygiui, avangardui vadovavo Beibarsas. Tuo metu mirė didysis chanas Munkė ir Chulagu su pagrindinėmis pajėgomis išžygiavo į Mongoliją. Artimuosiuose Rytuose jis paliko savo armijos ariergardą, vadovaujamą turkų krikščionių generolo Kitbugos Nojono. Mameliukų pajėgos sumušė mongolų būrį prie Gazos ir susitiko su Kitbugos pajėgomis prie Ain Džaluto arba Galijoto šaltinio Palestinoje, taip pavadinto, nes manyta, kad toje vietoje biblijinis Dovydas nugalėjo filistinietį milžiną Galijotą.

Senovės šaltiniuose sutariama, kad mameliukų pajėgos gerokai viršijo mongolų, tačiau dažniausiai minimi skaičiai: 120 tūkst. egiptiečių prieš 10 tūkst. mongolų, tikriausiai yra gerokai perdėti. Mongolų gretose buvo krikščionių ir kitų rėmėjų, jų pajėgos vertinamos apie 20 tūkst. karių. Egiptiečių pajėgos galėjo būti nežymiai didesnės. Jiems galėjo padėti tai, kad Beibarsas pažinojo vietovę ir parinko sėkmingą taktiką. Mongolai tikriausiai pernelyg pasitikėjo savo nenugalimumu. Kitbuga pirmasis pradėjo puolimą ir jo pajėgos nustūmė mameliukų kairįjį sparną. Tačiau mameliukų armija išliko disciplinuota, jie apėjo mongolų atakuojančias pajėgas ir užpuolė ar iš sparno, ar iš užnugario tikriausiai įviliojus mongolus į iš anksto paruoštus spąstus, kuriuos naudodavo patys mongolai. Pasakojama, kad sultonas Kutuzas mūšio metu nusimetė šalmą ir paragino karius kovoti vardan islamo. Pasekoje mongolų armija buvo sutriuškinta, Kitbuga sugautas ir nukirsdintas. Išgirdęs žinias apie savo ariergardo pralaimėjimą įtūžęs Chulagu žadėjo nubausti Egiptą, tačiau grįžęs iš Mongolijos jis įsivėlė į tarpusavio mongolų kovas su į islamą atsivertusiu Ordos chanu Berke. Sakoma, kad Ain Džaluto mūšyje mongolų užkariavimai buvo sustabdyti, tačiau Chulagu pagrindinės pajėgos taip ir nesurengė atsakomojo žygio.

Šaltiniai

• Alexander Mikaberidze. Conflict and Conquest in the Islamic World, 2011, t. I, p. 158
• Enciklopedija Britannica