Anyžinė ožiažolė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pimpinella anisum |
|---|
 Anyžinė ožiažolė (Pimpinella anisum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Anyžinė ožiažolė, anyžius (Pimpinella anisum) – salierinių (Apiaceae) šeimos ožiažolių (Pimpinella) genties žolinių augalų rūšis.
Vienmetis iki 60 cm aukščio išaugantis žolinis augalas. Anyžiai žydi birželio - liepos mėnesiais, o vaisiai subręsta rugpjūtį.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad anžiaus tėvynė yra Mažoji Azija. Šiuo metu nesutinkama augančio laukinio anyžiaus. Paprastasis anyžius žinomas nuo senų laikų. Juos keli šimtmečiai prieš mūsų erą augino Senovės Egipte. Jie buvo vertinami ir Senovės Romoje. Maždaug nuo XIII amžiaus ši vaistažolė auginama visoje Europoje, o netrukus ir daugelyje pasaulio šalių. Manoma, kad į Lietuvą anyžius pateko XIX amžiaus pradžioje. Kultivuojamas Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Pavolgyje. Vartojami sunokę anyžiaus vaisiai, kurie dažniausiai renkami rūgpjūtį.
Anyžiai liaudies medicinoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Anyžiaus vaisių preparatai – vandeninis užpilas, spiritinė tinktūra (90 % spirito) – vartojami sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Apie anyžių gydomasias savybes rašė savo darbuose Teofrastas, Dioskoridas, Kolumela bei Plinijus. Karolis Didysis buvo įsakęs šalies gyventojams auginti anyžius. Dioskorido teigimu, anyžiai mažina pilvo skausmus, didina pieno laktaciją, žvalina, taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą.
Plinijus manė, kad anyžiai gelbsti nuo skorpiono įkandimo. Ypač anyžius vertino arabai. Avicena anyžiais patarė slopinti troškulį bei gydyti dusulį. Armėnijoje nuo seno anyžių ir kiaušinio baltymo mišiniu gydydavo nudegimus, viduriavimą bei žarnyno kraujavimą. Liaudies žiniuoniai anyžiaus preparatais patardavo gydyti žarnyno spazmus.
