Bandžarai
| Bandžarai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 4,8 mln. |
| Populiacija šalyse |  Indonezija
|
| Kalba (-os) | bandžarų |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | dajakai, javiečiai, malajai ir kt. |
Bandžarai (sav. Urang Banjar) – Pietryčių Azijos tauta. Gyvena Indonezijoje, daugiausia Borneo salos pietinėje dalyje (Pietų Kalimantane). Už Borneo ribų gausiausiai gyvena Šiaurės Sumatroje ir Riau. Kalba malajų-polineziečių kalbų šeimos bandžarų kalba.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tikinčiųjų dauguma – musulmonai sunitai. Verčiasi žemdirbyste (augina ryžius, kaučiukmedžius, vaismedžius), žvejyba (krabai, krevetės), gyvulininkyste (buivolai, antys, vištos). Didelė dalis dirba miškų kirtimo ir medienos apdirbimo įmonėse, aukso ir deimantų kasyklose. Tradiciniai amatai: medžio drožyba, pynimas, valčių gaminimas[1].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bandžarų tauta susidarė susimaišius vietiniams dajakams bei atvykėliams malajams ir javiečiams. 1526 m. bandžarai sukūrė sultonatą su sostine Bandžarmasine. Jį XIX a. užkariavo olandai. Nuo 1949 m. bandžarų gyvenama teritorija priklauso Indonezijai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bandžarai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002