Bram Stoker
| Bram Stoker | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1847 m. lapkričio 8 d. Clontarfas, Dublinas, Airija |
| Mirė | 1912 m. balandžio 20 d. (64 metai) Londonas, Anglija |
| Pilietybė | Airis |
| Profesija | Romanistas, apsakymų rašytojas |
| Žanrai | Gotika, romantika |
| Žymiausi darbai | Drakula |
| Sutuoktinis | Florence Balcombe |
| Vaikai | Irving Noel Thornley Stoker |
| Padarė įtaką | Stephen King, Anne Rice |
 | |
Abraomas „Bremas“ Stokeris (angl. Abraham „Bram“ Stoker; 1847 m. lapkričio 8 d. – 1912 m. balandžio 20 d.) – airių romanų ir apsakymų rašytojas, žinomiausias dėl 1897 m. išleisto gotikinio romano „Drakula“.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stokeris gimė 1847 m. lapkričio 8 d. Klontarfo mieste, esančio į šiaurę nuo Dublino (Airija).[1] Tėvai, Abraomas Stokeris (1799–1876), kilęs iš Dublino, ir Šarlotė Matilda Bleik Tornley (Charlotte Mathilda Blake Thornley, 1818–1901), kilusi iš Bolišanono, Donegolo grafystėje. Stokeris šeimoje buvo trečiasis iš septynių vaikų.[2]
Būdamas vaiku dėl ligos negalėjo atsistoti ar vaikščioti, todėl iki kol jam sukako septyneri pragulėjo lovos patale. Toks netikėtas jo pasveikimas bei liga gydytojams atrodė kaip stebuklas. Ši trauminė patirtis atsispindi jo darbuose – amžinasis miegas ir mirusiųjų prisikėlimas, Drakulos pagrindinė tema. Augdamas daugiau nepatyrė rimtų sveikatos sutrikimų ir netgi buvo puikus futbolininkas bei atletas[3], kuomet 1864–1870 m. Dublino Trejybės koledže studijavo istoriją, literatūrą, matematiką ir fiziką. Su pagyrimu baigęs studijas Matematikos fakultete, Stokeris ilgą laiką dirbo žurnalistu ir dramos kritiku vietiniame Dublino laikraštyje „The Evening Mail“. Jo susidomėjimas teatru privedė prie to, jog jis susipažino su anglų aktoriumi Henriu Irvingu, su kuriuo palaikė artimus ryšius. 1878 m. susituokė su Florencija Balkomb, kurios rankos taip pat siekė ir žymus anglų dramaturgas Oskaras Vaildas.[4] Vėliau kartu su ja persikėlė gyventi į Londoną, kur dirbo vadybininku Irvingo Lyceum teatre ir parašė pirmąsias savo knygas. Naujųjų 1879 m. išvakarėse jam gimė sūnus Irvingas Noelis.
Nors Stokeris buvo parašęs ir daugiau kūrinių, didžiausios sėkmės (tačiau jau po autoriaus mirties) susilaukė gotikinio žanro romanas „Drakula“, kurį jis parašė įkvėptas Džozefo Šeridano Le Fanu (Joseph Sheridan Le Fanu, 1814–1873) parašyto gotikinio romano apie vampyrus „Karmila“ (Carmilla)[3], išleisto 1872 m. Prie šio kūrinio Stokeris dirbo aštuonerius metus, studijavo Europos folklorą ir legendas apie vampyrus.
Bremas Stokeris mirė Londone 1912 m. balandžio 20 d., pasak keleto šaltinių nuo per didelio išsekimo ar sifilio.[5] Jis buvo kremuotas, palaikai saugomi Londono Golders Green krematoriume.
1987 m. Siaubo rašytojų asociacijos įsteigti kasmetiniai literatūros apdovanojimai, pavadinti rašytojo garbei.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Romanai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The Primrose Path (1875 m.)
- The Snake's Pass (1890 m.)
- The Watter's Mou (1895 m.)
- The Shoulder of Shasta (1895 m.)
- Dracula (1897 m.)
- Miss Betty (1898 m.)
- The Mystery of the Sea (1902 m.)
- The Jewel of Seven Stars (1903 m.)
- The Man (aka: The Gates of Life) (1905 m.)
- Lady Athlyne (1908 m.)
- The Lady of the Shroud (1909 m.)
- The Lair of the White Worm (dar žinomas kaip The Garden of Evil) (1911 m.)
Apsakymų rinkiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Under the Sunset (1881 m.), susidedantis iš aštuonių pasakų vaikams
- Snow Bound: The Record of a Theatrical Touring Party (1908 m.)
Nesurinkti apsakymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The Bridal of Death (alternatyvi kūrinio The Jewel of Seven Stars pabaiga)
- Buried Treasures
- The Chain of Destiny
- The Crystal Cup
- The Dualitists; or, The Death Doom of the Double Born
- Lord Castleton Explains (10 kūrinio The Fate of Fenella skyrius)
- The Gombeen Man (3 kūrinio The Snake's Pass skyrius)
- In the Valley of the Shadow
- The Man from Shorrox
- Midnight Tales
- The Red Stockade
- The Seer (1 ir 2 kūrinio The Mystery of the Sea skyriai)
Ne grožinės literatūros kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- The Duties of Clerks of Petty Sessions in Ireland (1879 m.)
- A Glimpse of America (1886 m.)
- Personal Reminiscences of Henry Irving (1906 m.)
- Famous Impostors (1910 m.)
- Bram Stoker's Notes for Dracula: A Facsimile Edition (2008 m.) ISBN 978-0-7864-3410-7
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daniel Farson: The Man Who Wrote Dracula, The Life Story of Bram Stoker, Niujorkas 1976 m.
- Barbara Belford: Bram Stoker. A Biography of the Author of „Dracula“, Alfred A. Knopf, Niujorkas 1996 m.
- Carol Margaret Davison (Hrsg.): Bram Stoker's Dracula. Sucking Through the Century 1897–1997, Dundurn Press, Torontas 1997 m.
- Paul Murray: From the shadow of Dracula : a life of Bram Stoker, Londonas: Cape, 2004, ISBN 0-224-04462-1
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Belford, Barbara (2002). Bram Stoker and the Man Who Was Dracula. Cambridge, Mass.: Da Capo Press. p. 17. ISBN 0-306-81098-0.
- ↑ Jo broliai ir seserys buvo: Seras (Viljamas) Tornlis Stokeris, gimęs 1845 m.; Matilda, gimusi 1846 m.; Tomas, gimęs 1850 m.; Ričardas, gimęs 1852 m.; Margaret, gimusi 1854 m. ir Džordžas, gimęs 1855 m.
- ↑ 3,0 3,1 Bram Stoker. Biography. (angl.)
- ↑ Irish Times, 8 March 1882, page 5
- ↑ Gibson, Peter (1985). The Capital Companion. Webb & Bower. pp. 365–366. ISBN 0863500420.