Dagerotipija
Dagerotipija – vienas pirmųjų fotografavimo, vaizdo fiksavimo poliruotoje, sidabru padengtoje plokštelėje būdas. 1839 m. išrado dailininkas Lui Dageras (pranc. Louis Daguerre, Prancūzija). Dagerotipijos išradimo metai laikomi fotografijos pradžia.[1]
Dagerotipija turėjo didelį pasisekimą Europoje ir JAV. 1840 m. Niujorke atidaryta pirmoji fotoateljė.
Jautrų dagerotipo paviršių saugodavo laikydami dagerotipus įstiklintose dėžutėse (futliaruose). Taip pat dagerotipai, įmontuoti įstiklintame futliare, sudarė gilumo ir trimačio vaizdo iliuziją.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie dagerotipiją sužinota praėjus mėnesiui po išradimo. 1839 m. vasario 14 d. apie tai paskelbė laikraštis Kurier Wileński. Pirmieji dagerotipai Lietuvoje buvo padaryti tų pačių metų vasarą. Verkių dvaro savininko grafo Liudvigo Vitgenšteino vaikų guvernantas, prancūzas Marsiljakas, dagerotipavo rekonstruojamus dvaro rūmus.[2]
Pirmieji į Lietuvą (Vilnių) dagerotipininkai atvyko iš Vokietijos 1843 m. Pirmuoju iš Lietuvos kilusiu dagerotipininku laikomas vilnietis Šlioma Rozensonas, kuris amato mokėsi Karaliaučiuje. 1845 m. Š. Rozensonas įkūrė savo fotoateljė. Kitaip nei JAV ar Vakarų Europoje, Lietuvoje dagerotipai nebuvo montuojami į dėžutes. Buvo įprasta juos kabinti ant sienų ar statyti ant stalo, todėl Lietuvoje jų išliko labai mažai. Dėl šviesos, drėgmės ar dulkių dagerotipai greitai sunykdavo. Žinoma, kad daug dagerotipų buvo sunaikinta per 1863 m. sukilimą bei po jo užsitęsusias represijas. Taip pat didelę dalį dagerotipininkų klientūros sudarė rusų karininkai ir valdininkai, kurie apsistodavo laikinai.
Tuo metu Lietuvoje kaip Rusijos imperijos dalyje dagerotipai kainavo nuo 3 iki 10 rublių.
Principas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Varinė plokštelė padengiama sidabru ir nupoliruojama. Prieš pat fotografavimą plokštelė apdorojama jodo garais. Taip plokštelės paviršius padengiamas plonu jautriu šviesai sidabro jodido sluoksniu. Po fotografavimo plokštelė apdorojama gyvsidabrio garais, taip išryškinamas vaizdas, kuris yra užfiksuojamas natrio tiosulfato pagalba.[1]
Toks vaizdo gavimas ir išsaugojimas buvo vienintelis iki 1851 m., kai atsirado „šlapiasis“ kolodijaus procesas dar vad. ambrotipija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Dagerotipija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
- ↑ Fotografijos pradžia Lietuvoje: per dieną – vos dvi nuotraukos, menančios 1863-ųjų sukilimą, LRT, 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2020-11-24.