Gruzija
| Sakartvelas / Gruzija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Laisvė“ | |||||
 Sakartvelas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | gruzinų | ||||
| Sostinė | Tbilisis | ||||
| Didžiausias miestas | Tbilisis | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas |
Salome Zurabišvili Irakli Kobakhidze | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
69 700 km2 (119) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
 4 012 104[a][1] (128)57,6 žm./km2 (137) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2021 17,85[2] mlrd. $ (124) 4 808[2] $ (125)
| ||||
| Valiuta | Laris (GEL) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tarybų Sąjungos 1991 m. balandžio 9 d. | ||||
| Interneto kodas | .ge, .გე | ||||
| Šalies tel. kodas | +995 | ||||
Gruzija arba Sakartvelas,[3][4] (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Rusija, rytuose ir pietryčiuose – su Azerbaidžanu, pietuose – su Armėnija, pietvakariuose – su Turkija. Vakaruose prieina prie Juodosios jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tbilisis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruzija yra apgyvendinta nuo viduriniojo paleolito. VI a. pr. m. e. susikūrė vakarų Gruzijos valstybė Kolchidė, IV a. pr. m. e. rytinė – Iberija. Vėliau šalį užkariavo asirai, Aleksandras Didysis. 327 m. krikščionybė tapo Gruzijos valstybine religija.
X a. pabaigoje Gruzija buvo suvienyta („Gruzijos aukso amžius“). Vėliau ilgą laiką priklausė Bizantijai. Po Bizantijos žlugimo Gruzija tapo Osmanų imperijos dalimi, vėliau priklausė Persijai ir Rusijos imperijai.
Po Spalio revoliucijos Gruzija 1918 m. gegužės 26 d. pasiskelbė nepriklausoma. 1921 m. vasario 16 d. Gruzijos Demokratinę Respubliką užėmė Raudonoji Armija ir prijungė prie Tarybų Sąjungos.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo stiprus gruzinų nepriklausomybės judėjimas. 1991 m. balandžio 9 d. Gruzija vėl pasiskelbė nepriklausoma. Abchazijoje ir Pietų Osetijoje kilo karas dėl atsiskyrimo. Iki šiol Gruzijos vyriausybė nekontroliuoja didelės dalies savo teritorijos, nes XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje pralaimėjo karą prieš Pietų Osetiją, o su Abchazija laikomasi netvirtų paliaubų.
Gruzijos pirmasis prezidentas Zviadas Gamsachurdija buvo pašalintas karinio pučo metu. Jo vietą užėmė buvęs Gruzijos Komunistų partijos vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras Eduardas Ševardnadzė. Nors jis ir bandė daryti reformas, tačiau ekonomika stagnavo, išplito korupcija ir rinkimų klastojimas.
Rusija ne kartą kaltino Gruziją, kad jai priklausančiame Pankisio slėnyje slepiasi čečėnų kovotojai.
2003 m. lapkričio mėn. Ševardnadzė buvo pašalintas nuo valdžios jaunų reformatorių, įvykdžiusių „švelnią“ revoliuciją. Prezidento pareigas pradėjo eiti parlamento vadovė Nino Burdžanadzė. 2004 m. sausio mėn. prezidentu išrinktas Micheilas Saakašvilis, ministru pirmininku 2004 m. vasario 17 d. tapo Zurabas Švanija.
2004 m. vasarą vėl paaštrėjo santykiai su Pietų Osetija, kuri tarptautinės bendrijos nėra pripažįstama.
2007 m. lapkričio 16 d. Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis atleido ministrą pirmininką ir vietoj jo paskyrė naują – Lado Gurgenidzę (36 m.). L. Gurgenidzė yra privataus „Gruzijos banko“, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, valdybos pirmininkas. Kilo didelis nepasitenkinimas prezidento valdžia, buvo rengiami protestai, tačiau surengus naujus rinkimus Saakašvilis vėl perrinktas prezidentu.
2008 m. rugpjūčio 8 d. Gruzija atakavo Pietų Osetijos separatistines pajėgas, į tai reagavusi Rusijos kariuomenė įvedė pajėgas į Pietų Osetiją, pradėjo Gruzijos miestų bombardavimą. Kilo Pietų Osetijos karas.
2018 m. gegužės 3 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) patvirtino alternatyvų šalies pavadinimą – Sakartvelas.[5]
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gruzija yra demokratinė respublika su stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą.
Po 2004 m. kovo 28 d. rinkimų į Gruzijos parlamentą stipriausia politine partija tapo Nacionalistinis Judėjimas – Demokratai, kurie organizavo „švelniąją revoliuciją“. Partija turi 66,24 % daugumą parlamente. Svarbios opozicinės partijos yra Dešinioji Opozicija (7,96 %), Gruzijos darbininkų partija (3,89 %) ir Laisvės judėjimas (4,39 %).
2004 m. spalio 29 d. Gruzija su NATO pasirašė individualų partnerystės planą (Individual Partnership Action Plan). Pagal šį planą Gruzija įsipareigojo vykdyti politinės, saugumo ir gynybos sistemos reformas, kad jos atitiktų NATO standartus. Nuo 1994 m. JAV finansiškai remia Gruzijos armiją. Nuo 2002 m. iki 2004 m. šalyje dirbo amerikiečių kariniai patarėjai.
Teisinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukščiausias įstatymas – Gruzijos Konstitucija, priimta 1995 m. rugpjūčio 24 d. Pagrindinis privatinės teisės šaltinis – Gruzijos civilinis kodeksas, priimtas 1997 m. birželio 26 d.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gruzija suskirstyta į 9 regionus, kuriuos sudaro 70 provincijų. Taip pat yra 2 autonominės respublikos: Abchazija ir Adžarija bei 1 buvusi autonominė provincija – Pietų Osetija, oficialiai vadintina Cchinvalio regionu. Abchazijos ir Cchinvalio regiono oficialus statusas – Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos.[6]
| |||||||
Geografija ir klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geografiškai Gruzija yra Azijos šalis, tačiau kultūriškai priskiriama Europai. Šalies gyventojai Gruziją vadina Europos balkonu. Šaliai būdingas nelygus kraštovaizdis, dvi trečiąsias šalies sudaro kalnai. Aukščiausias kalnas yra Šchara Didžiajame Kaukaze (5068,8 m). Ilgiausia upė – Kura (gruziniškai Mtkvari), kuri kerta šalį iš pietų į rytus (351 km). Didžiausias ežeras – 2073 m aukštyje esantis Paravanis (38 km²).
Didžiausi miestai (2004 m. sausio 1 d.):
- Tbilisis (1,07 mln. gyv.)
- Kutaisis (183,3 tūkst. gyv.)
- Batumis (116,9 tūkst. gyv.)
- Rustavis (114,7 tūkst. gyv.)
- Suchumis (92,3 tūkst. gyv.) (Abchazijoje)
- Zugdidis (67,9 tūkst. gyv.)
- Goris (48,8 tūkst. gyv.)
- Potis (46,6 tūkst. gyv.)
Gruzijos šiaurės vakaruose yra Abchazijos autonominė respublika (de facto nepriklausoma), pietvakariuose Adžarijos autonominė respublika, šiaurėje – Pietų Osetijos sritis (de facto nepriklausoma).
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gruzijos ekonomikos pagrindas – turizmas (Juodosios jūros kurortai), citrusinių vaisių, arbatos bei vynuogių auginimas, mangano ir vario kasyba. Nedideliame pramonės sektoriuje gaminamas vynas, metalai, chemikalai, tekstilė. Energijos poreikiai tenkinami importuojant dujas bei naftą. Nuo 1995 metų ekonomika auga, infliacija mažėja, nors dėl nesurenkamų mokesčių išlieka didelis biudžeto deficitas.
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo populiacija gerokai sumažėjo – dėl neramumų Abchazijoje, Adžarijoje bei Pietų Osetijoje, trapios ekonomikos, didelio nedarbo dalis gruzinų emigravo – daugiausiai į Rusiją. Gimstamumo lygis labai žemas.
Gyventojų daugumą sudaro gruzinai (83,8 %), taip pat yra nemažai armėnų (5,7 %), rusų (1,5 %), azerbaidžaniečių (1,5 %), osetinų (0,9 %).
Vyraujanti religija – stačiatikybė (Gruzijos stačiatikių bažnyčia – 82 %, rusų stačiatikiai – 2,0 %), nemažai musulmonų (9,9 %).
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gruzijos kultūra evoliucionavo daugiau kaip tūkstantį metų nuo pat Iberijos ir Kolchidės įkūrimo.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Populiariausios sporto šakos Gruzijoje – futbolas, krepšinis, regbis, imtynės, ledo ritulys ir sunkioji atletika.
Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Gruzijos ryšiai
- Gruzijos transportas
- Gruzijos ginkluotosios pajėgos
- Gruzijos tarptautiniai santykiai
- Gruzijos šventės
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Be okupuotų teritorijų – 3 728 573 gyv.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Demographic Portal“. Suarchyvuotas originalas 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-02-09.
- ↑ 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2021“. IMF.org. Tarptautinis Valiutos Fondas. Nuoroda tikrinta 2022-03-06.
- ↑ VLKK: Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl rekomendacijos „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ pakeitimo Archyvuota kopija 2018-05-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Lietuvos žinios“: VLKK patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą – Sakartvelas Archyvuota kopija 2018-05-04 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2018-05-03
- ↑ „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ pakeitimo - Valstybinė lietuvių kalbos komisija“. vlkk.lt. 2018-05-03. Suarchyvuotas originalas 2022-10-28. Nuoroda tikrinta 2024-02-17.
- ↑ http://www.mfa.gov.ge/index.php?lang_id=ENG&sec_id=95&info_id=10708 Archyvuota kopija 2010-11-25 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali Gruzijos prezidento tinklavietė Archyvuota kopija 2008-09-04 iš Wayback Machine projekto. (anglų, gruzinų k.)
- Oficiali Gruzijos Vyriausybės tinklavietė Archyvuota kopija 2008-05-15 iš Wayback Machine projekto.
- Oficiali Gruzijos užsienio reikalų ministerijos tinklavietė
- Su Lietuva susijusios vietos Gruzijoje
| ||||||||
| ||||||||
