Joninis ryšys
Joninis ryšys – cheminis ryšys, kuris susiformuoja dėl elektrostatinės sąveikos tarp skirtingai įkrautų jonų. Jonai yra dviejų tipų: katijonai, kurie dažniausiai būna metalai, ir anijonai, dažniausiai būna nemetalai. Grynas joninis ryšys negali egzistuoti: visi joniniai junginiai turi mažo laipsnio kovalentinį ryšį. Dėl to, laikoma, kad joninis ryšys yra ten, kur joninis požymis yra didesnis negu kovalentinis.
Joniniai junginiai laidūs elektos srovei, kai jie yra išlydomi arba patenka į tirpalą, bet ne kaip kietas kūnas. Dažniausiai jie turi aukštą lydymosi temperatūrą ir tirpsta vandenyje.
Susiformavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Joninis ryšys susiformuoja, kai metalo atomas, kurio jonizacijos energija yra maža, išlaisvina elektroną. Atomas tampa katijonu, o kitas atomas (dažniausiai nemetalas) prisijungia tą elektroną.
Pvz., stalo druska yra natrio chloridas. Kai natris ir chloras susijungia, natrio atomas praranda elektroną, suformuodamas katijoną (Na+), o chloro atomai prisijungia elektronus ir tampa anijonais (Cl−). Šie jonai traukia vienas kitą santykiu 1:1 ir susidaro natrio chloridas (NaCl).
- Na + Cl → Na+ + Cl− → NaCl
Joninis ryšys pasireikš tik tada, kai bendras energijos pokytis reakcijoje yra palankus – kai reakcija yra egzoterminė. Kuo didesnė energija, tuo stipresnis ryšys.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |