Juozas Keliuotis
| Juozas Keliuotis | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. rugsėjo 4 d. Joniškis, Rokiškio valsčius |
| Mirė | 1983 m. kovo 25 d. (80 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas |
| Alma mater | 1926 m. Lietuvos universitetas |
Juozas Keliuotis (1902 m. rugsėjo 4 d. Joniškyje, Rokiškio valsčius – 1983 m. kovo 25 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Alfonsas Keliuotis. Mokėsi Biržų, Rokiškio, Panevėžio gimnazijose. 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1926–1929 m. Sorbonoje studijavo filosofiją, literatūrą, žurnalistiką, meną ir sociologiją.
Studijuodamas 1924–1926 m. redagavo žurnalą „Pavasaris“. Nuo 1929 m. dirbo laikraščio „Rytas“ redakcijoje, 1930–1932 m. leido ir redagavo moksleivių žurnalą „Ateities spinduliai“. 1930 m. literatūros almanacho „Granitas“ redaktorius, 1931–1940 m. kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ leidėjas ir redaktorius.
1935–1937 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1942–1943 m. Sociologijos-žurnalistikos katedros adjunktas. 1944 m. kultūros žurnalo „Kūryba“ redaktorius. 1944 m. Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologinis patarėjas, leido pogrindinį žurnalą „Aušra“.
1945 m. suimtas ir tardytas, ištremtas į Pečioros lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimtas. Iš Solikamsko lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų – neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, buvo sekamas KGB. Vis dėlto J. Keliuotis daug kūrė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, domėjosi moderniuoju menu, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo viena populiariausių disidentinių figūrų Lietuvoje. Ilgainiui paskelbė ir konformistinių tekstų (pavyzdžiui, Maskvos "Literaturnaja gazeta").
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. [1] Dalyvavo skautų veikloje.
Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijų metais paveiktas M. Blondelio ir H. Bergsono idėjų tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Skleidė Vakarų demokratines ir kultūrines vertybes, neokatalikybės idėjas, modernizmo estetiką. Siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, išlikti galimos kolonizacijos atveju. Aktyviai dalyvavo rašytojų draugijos veikloje, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Paskelbė kritikos straipsnių apie W. Blake‘ą, Ch. Baudelaire‘ą, A. Rimbo, S. Mallarme, P. Sezaną, P. Pikasą, O. Milašių, J. Aistį, išvertė A. Bazeno, A. Dodė, E. Jonesko, J. P. Sartro, Voltero kūrinių. Parašė eilėraščių, novelių, dramų, literatūros ir meno veikalų; sovietų okupacijos metais nespausdinti, liko rankraščiai.[2]
Labiausiai žinomas kaip žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) redaktorius. Šiame leidinyje siekė aprėpti plačias kultūros sferas: dailę, muziką, architektūrą, literatūrą. J. Keliuotis buvo pastebima figūra Kaune: telkė įvairių sričių menininkus ir mokslininkus bendram darbui, angažavo naujam mąstymui, diskusijoms, mokėjo derinti nuomones, numatyti tolimas kultūrinio darbo perspektyvas.
Pats daug rašė; gilinosi į meno istorijos, estetikos, lietuvių kultūros raidos ypatybes, kultūros uždavinius. Labiausiai domėjosi modernaus meno apraiškomis, rašė straipsnius apie garsiuosius pasaulio dailininkus ir poetus.
Nacių okupacijos metais leido panašių orientacijų, kaip ir „Naujojoje Romuvoje“, žurnalą „Kūryba“ (1943–1944), kuriame siekė suburti jaunus menininkus. Kūrybingas asmenybes, kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Visuomeninis idealas: visuomenės filosofijos metmenys, publicistika, Kaunas, 1935 m.
- Šių dienų spaudos problemos, publicistika, Kaunas, 1936 m.
- Svajonės ir siaubas, romanas, Kaunas, 1940 m.
- Dangus nusidažo raudonai: Pirmosios tremties memuarai „Laisvę praradus“ atsiminimai, Čikaga, 1986, 1988 m.
- Meno tragizmas: Studijos ir straipsniai apie literatūrą ir meną, Vilnius, 1997 m.
- Žurnalistikos paskaitos, Kaunas, 2000 m.
- Mano autobiografija: atsiminimai. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. – 564, p.: iliustr. – ISBN 9986-39-318-3
- Jonas Švažas atsiminimuose / sud. Vladas Žukas. – V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 276–278 psl. – ISBN 9986-19-539-X
- Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. – ISBN 9955-475-39-0
- Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos / sud. Aušra Jurgutienė. – V.: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. – 245 p. – ISBN 9955-475-39-0
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jo vardu pavadinta Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešoji biblioteka.
- Jo vardu pavadinta Juozo Keliuočio literatūrinė premija.
- 2004 m. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos iniciatyva buvo sukurta paminklinė lenta „Naujosios Romuvos" žurnalo ir jos redaktoriui įamžinti Vilniuje, Maironio g. 1 (kur buvo redakcija), bet pastato savininkas nesutiko duoti leidimą pritvirtinti lentą.
- 2004 m. vasario 16 d. atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, įsteigta Literatūrinė Juozo Keliuočio premija.
- VU Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio vardo auditorija.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 219 psl.
- ↑ Domas Šniukas. Juozas Keliuotis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 711 psl.