Kajakas
Kajakas (inu. qajaq ) – siaura, nedidelė, vienvietė valtelė smailiais galais; kilusi iš arktinių kraštų. Medžio arba kaulo karkasas aptrauktas jūrinių gyvūnų oda, valties viduryje paliekama anga irkluotojui. Valtis irkluojama vienu dvimenčiu ar dviem nedideliais vienmenčiais irklais.
Kajakus maždaug nuo VI a. pr. m. e. pradėjo gaminti eskimai, gyvenę Kanados Arktiniame salyne ir vakarų Grenlandijoje[1]. Panašius plaustus gamino ir senovės finougrai.
Dabar kajakais paprastai vadinamos nedidelės vienvietės baidarės, skirtos vandens turizmui (iš esmės, šiuolaikinės baidarės ir kajakai yra vienodi, terminas kajakas labiau paplitęs anglakalbėse šalyse, o baidarė – Rusijoje).
Panašios didesnės oda aptrauktos atviros valtys, yra vadinamos umijakais, jos buvo naudotos krovinių ir žmonių gabenimui, banginių medžioklėje.[2]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kajakas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Taylor, Barbara. Arktis ir Antarktis. Vilnius: Alma littera, 1998, 51 psl. ISBN 9986-02-498-6.