Lee Miller
| Li Miler angl. Lee Miller | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. balandžio 23 d. Poukipsis, Niujorko valstija |
| Mirė | 1977 m. liepos 21 d. (70 metų) Čidinglajus, Rytų Saseksas |
| Sutuoktinis (-ė) | Aziz Eloui Bey Roland Penrose |
| Žinomas (-a) už | fotožurnalistika |
 Vikiteka |
Lee Miller |
Elizabeth 'Lee' Miller (1907 m. balandžio 23 d. Poukipsyje, Niujorko valstijoje – 1977 m. liepos 21 d. Anglijoje) – amerikiečių fotografė.
Gimusi Niujorko valstijoje, sėkmingai dirbo modeliu Niujorke. 1929 metais išvyko į Paryžių, kur tapo pripažinta mados fotografe ir portretų meistre. Antrojo pasaulinio karo metu ji tapo „Vogue“ žurnalo karo korespondente ir užfiksavo tokius įvykius kaip Londono bombardavimas, Paryžiaus išlaisvinimas, taip pat Buchenvaldo ir Dachau koncentracijos stovyklose įkalintų žmonių gyvenimą.
Vaikystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Elizabetos Miler tėvai – Teodoras ir Florencija Mileriai. Tėvas buvo vokiečių kilmės, o mama – kanadietė, kilusi iš Didžiosios Britanijos. Ji turėjo jaunesnį brolį Eriką ir vyresnį – Džoną. Elizabeta buvo tėvo numylėtinė, todėl ji dažnai pozuodavo jo mėgėjiškoms fotografijoms. Kai Elizabetai buvo septyneri, ji buvo išprievartauta vizito pas šeimos draugus Brukline metu. Po to jai buvo diagnozuota gonorėja.
Karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Modelio karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jos tėvas, Teodoras Mileris, inžinierius, išradėjas ir verslininkas, supažindino Elizabetą ir jos brolius su fotografija dar ankstyvoje vaikystėje. Devyniolikmetę Elizabetą Manhatane pastebėjo „Vogue“ leidėjas Kondė Nastas (Condé Nast), kuris padėjo jai tapti profesionaliu modeliu.
Fotografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1929 metais E. Miler išvyko į Paryžių mokytis pas siurrealizmo krypties dailininką ir fotografą Maną Rėjų. Nors iš pradžių jis atsisakė priimti studentus, netrukus Miler tapo fotografo asistente, mylimąja ir įkvėpėja. Gyvendama Paryžiuje ji įkūrė savo fotografijos studiją, dažnai perimdavo Mano Rėjaus mados užduotis, suteikdama jam galimybę susikoncentruoti tapybai. Ji buvo aktyvi dalyvė siurrealistų judėjime su savo sąmojingomis ir šmaikščiomis nuotraukomis. Jos draugų tarpe buvo tokie žmonės kaip Pablas Pikasas, Polis Eliuaras ir Žanas Kokto. Ji netgi suvaidino Žano Kokto filme „Poeto kraujas“ (1930 m.).
Po to, kai paliko Maną Rėjų 1932 m., Elizabeta grįžo į Niujorką ir įkūrė komercinę fotografijos studiją, kurioje dirbo ir jos brolis Erikas. Tais pačiais metais ji buvo įtraukta į moderniosios Europos fotografijos parodą Džiuliano Levio galerijoje Niujorke. 1933 m. Levis suteikė Miler galimybę surengti savo solo parodą.
1934 m. ji paliko savo studiją Niujorke dėl vedybų su egiptiečiu verslininku Aziz Eloui. Nors šiame gyvenimo etape ji nedirbo kaip profesionali fotografė, tačiau nuotraukos, kurias tuo metu ji padarė, yra laikomos jos geriausiomis siurrealistinėmis fotografijomis. 1937 m. jai pabodo gyvenimas Kaire, todėl ji grįžo į Paryžių, kur sutiko savo būsimą vyrą, britų dailininką Rolandą Penrouzą. 1955 m. jos fotografijos po ilgos pertraukos pirmą kartą buvo įtrauktos į modernaus meno muziejuje Niujorke vykusią parodą.
II pasaulinis karas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrojo pasaulinio karo pradžioje Elizabeta kartu su Rolandu gyveno Londone. Prasidėjus miesto bombardavimui, pora ignoravo šeimos ir draugų prašymus grįžti į JAV. Miler pradėjo naują karjerą kaip karo korespondentė žurnalui „Vogue“. Ji buvo akredituota žurnalistė JAV kariuomenėje nuo 1942 m. gruodžio. Kartu su ja dirbo amerikietis Deividas E. Šermanas, „Life“ žurnalistas. Viena žymiausių nuotraukų iš Miler ir Šermano partnerystės laikotarpio yra darytą Šermano, kurioje vaizduojama Miler Adolfo Hitlerio namuose Miunchene.
Šiuo laikotarpiu Miler fotografavo mirštančius vaikus Vienos ligoninėje, gyvenimą pokarinėje Vengrijoje ir net Vengrijos ministro pirmininko Laslo Bardošio egzekuciją. Po karo ji toliau dirbo „Vogue“ žurnale mados ir garsenybių temomis.
Anglija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miler sugrįžus į Angliją iš rytų, ją pradėjo kamuoti klinikinė depresija. Ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tapo neužtikrinta dėl savo ateities. 1946 m. su Rolandu ji išvažiavo į JAV, kur susitiko su Manu Rėjumi. Kai sužinojo, jog laukiasi sūnaus, ji ištekėjo už Rolando. Ji toliau dirbo fotografe žurnalui „Vogue“, bet karo šešėlis ją vis dar persekiojo. Jos depresija sustiprėjo, kai sužinojo apie savo vyro ilgalaikį romaną su cirko artiste Diane Deriaz. Miler beveik nešnekėdavo apie karą, bet ši patirtis turėjo žiaurių padarinių jos santykiams šeimoje ir sveikatai.
Miler mirė nuo vėžio savo namuose Anglijoje 1977 m., kai jai buvo 70.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Carolyn Burke. Lee Miller. Gyvenimas. Alfred A. Knopf, 2005 m.
- Francine Prose. Mūzų gyvenimas. Perennial (2002 m.) ISBN 0-06-019672-6.
- Becky Conekin. Lee Miller: Modelis, fotografė ir Vogue karo korespondentė. 2006.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2009 BBC naujienų istorija apie tai, kaip ji buvo sekama MI5
- BBC naujienų istorija apie Lee Miller parodą
- Smith, Ali (2007-09-08). „Lemiamas momentas“. The Guardian.
- „Lee Miller Menas“. Victoria and Albert Museum.
- Prisiminti Lee Miller po mirties
- Lee Miller archyvo oficialus puslapis
- Farley Farm House oficialus puslapis Archyvuota kopija 2012-01-06 iš Wayback Machine projekto.