Montė
- Šis straipsnis apie dykumą. Apie Šveicarijos miestą skaitykite straipsnyje Montė (Šveicarija).
Montė | |
---|---|
Šalis: | Argentina |
Tipas: | krūmynų pusdykumė |
Krituliai: | 80–250 mm |
Plotas: | ~470 km² |
Montė (isp. Monte) arba Montės dykuma (Desierto del Monte) – dykuma Pietų Amerikoje, Argentinos centrinėje dalyje, driekiasi tarp Andų kalnų vakaruose, Patagonijos stepės pietuose, rytuose siekia Atlanto vandenyną. Montė įsiterpusi tarp Patagonijos, Gran Čako ir Punos gamtinių-geografinių regionų. Šiaurės vakarinė dalis – Aukštoji Montė – apima Andų priekalnes. Apima Katamarkos, La Riochos, San Chuano, San Luiso, Mendosos provincijų dalis, esančias ne aukštikalnėse, taip pat dalį La Pampos ir Rio Negro provincijų.
Argentinos Montė – sausringas regionas, kuriame per metus iškrenta 80–250 mm kritulių. Šiaurinėje ir centrinėje dalyje krituliai iškrenta per vasaros liūtis, pietinėje – pasiskirsto per visus metus. Būdingos didelės metų ir paros temperatūrų amplitudės, karštos vasaros (30–40 °C) ir vėsos žiemos (5–10 °C). Upių tinklas retas – pietuose teka Koloradas, vakariniu pakraščiu – nenuolatinė Desagvadero upė. Daug druskožemių, nenuotakių duburių su išdžiūstančiomis lagūnomis.
Montei būdingi atviri plotai su krūmynų augalija. Vyrauja sakingi visžaliai krūmai, priklausantys keimerūninių (Zygophyllaceae) šeimai – larėja (Larrea), tvaras (Bulnesia), Plectrocarpa. Po liūčių pasirodo ir žoliniai augalai – didžiažiedės portulakos, lellijos, kai kurios žolės. Upių slėniuose arba kur arti žemės yra požeminio vandens auga algarobų medžiai. Visgi, labiausiai paplitusios larėjos – Larrea cuneifolia kolonizuoja sausesnes Montės vietas, L. divaricata auga tik pakrantėse, o L. nitida prisitaikiusi augti šaltesnėse vietose ir kalnų šlaituose.[1] Aukštojoje Montėje irgi vyrauja larėjos, algarobai, tačiau gausu kaktusų (echinopsis, stulpenis), bromelijinių sukulentų (skruobenė, Deuterocohnia, tilandsija).
Būdingiausi Montės gyvūnai – ilgaplaukis šarvuotis (Chaetophractus vellerosus), puma, Pietų Amerikos pilkoji lapė, patagoninė žebenkštis, guanakas. Endeminės rūšys – lygumų viskašinė žiurkė (Tympanoctomys barrerae), argentininis šarvuotis (Chlamyphorus truncatus), tukotukas Ctenomys validus.
Pasaulio laukinės gamtos fondas išskiria Žemosios Montės (Monte bajo) ekoregioną, kuris priskiriamas prie neotropinės karalystės, Patagonijos stepių ir žemkalnių bioregiono, apima 354 192 km² plotą, ir Aukštosios Montės (Monte alto) ekoregioną, kuris priskiriamas prie neotropinės karalystės, Andų pievų bioregiono, apima 116 983 km² plotą.[2] Aukštojoje Montėje saugomos teritorijos sudaro ~2 % ploto (Talampajos nacionalinis parkas, Isčigvalasto provincijos parkas ir kt.), Žemojoje Montėje – 5,3 % (Lihue Kalelio nacionalinis parkas, Kichadaso kalnų nacionalinis parkas ir kt.).
-
Aukštoji Montė žemėlapyje
-
Aukštosios Montės kraštovaizdis. Los Kardoneso nacionalinis parkas
-
Žemosios Montės krūmynai. Lihue Kalelio nacionalinis parkas
-
Kraštovaizdis Mendosos provincijoje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Low Monte, oneearth.org
- ↑ High Monte, oneearth.org